Kalnų kelionė - Aosta trekas

Aosta slėnis gana didelis autonominis Italijos regionas. Jo pasididžiavimas - Gran Paradiso kalnas, kuris yra aukčiausias kalnas esantis vien tik Italijos teritorijoje. Gamta čia laukinė, kalnai gana aukšti. Didelį įspūdį palieka ledynai. Regionas turi savitą kultūrą, dauguma gyventojų moka prancūziškai. Puikus maistas, ir nuostabūs vaizdai. Trekas kuriuo keliavome, nėra labai sudėtingas, bet kai kurie pakilimai ir nusileidimai statoki, tad pareikalauja daugiau jėgų ir susikaupimo. Trukmė vos 6 dienos (galima tilpti ir į 5 arba galima ištęsti iki 7 dienų). Einama ratu, tad pabaigoje nekyla bėdų su grįžimu prie automobilio. Rekomenduoju norintiems smagaus vasaros iššūkio.

(NUORODA Į NUOTRAUKAS PAČIOJE ĮRAŠO PABAIGOJE)

Priešistorė

Pasirodo aš Aosta slėnyje jau buvau šiek tiek buvau keliavęs, kai ėjau Itališką dalį treke aplink Monblaną. Bet ši dalis buvo kiek kitokia.

Šį kartą kelionę organizavau ne aš pats, o Ramūnas L. Jis jau seniai norėjo aplankyti laukinius Gran Paradiso nacionalinio parko kalnus, ten, kur laksto kaimenės alpinių ožių(ibex). Gran Paradiso aukštis yra 4061 m. Kiek skaičiau internete, tai tikrai iveikiama viršūnė. Bet mūsų tikslas nebuvo ekspedicija į šią viršūnę. Ramūnas internete surado gerą maršrutą einantį ratu netoli Gran Paradiso kalno - kol svetainė neišims jo, detales galite paskaityti čia: http://tracks-and-trails.com/index.php/eng/Walking/Scheduled-Departures/Tour-del-Gran-Paradiso.

Šį maršrutą šiek tiek pakeitėme - perskėleme ilgą ketvirtą dieną, į dvi lengvesnes. Aš pats apsisprendžiau keliauti likus dviems savaitėms iki išvykimo datos. Kadangi, viskas jau buvo suplanuota, man tereikėjo užsisakyti kai kurias nakvynes.

Keliavome dviese, tad buvo smagu, ir nesudėtinga iš organizacinės pusės.

Bendras įspūdis

Tikrai gera ir įdomi kelionė. Gana aukšta - kelios perėjos virš 3 km aukščio. Tad vaizdų neužstoja medžiai, bet esant debesuotam orui, gali tekti eiti per debesis. O kai vėsiau atsiranda ir sniego rizika. Man asmeniškai labai patiko. Buvo ir laukinės gamtos, buvo nepaprastai gražių ir plačių slėnių. Buvo ir iššūkių, su kokiais Europos trekuose nebuvau susidūręs. Paskutinę dieną 3km aukštyje stipriai snigo, buvo neįtikėtina, kad dabar rugpjučio mėnuo.

Kelionės metu matėme daug laukinių gyvūnų. Pavyko pamatyti netgi alpinį ožį/ibex. Nemažai buvo paprastų kalnų ožių, o švilpikų apskritai pilni laukai. Nenuvylė ir pievos: daug spalvingų gėlių, minkštų pūkelių, netgi edelveisų.

Nors tai Italija, bet dėl autonominio regiono specifikos jautiesi kaip Prancūzijoje. Patys regiono gyventojai gerai kalba prancūziškai (privalomai mokosi mokykloje). Daug keliaujančių prancūzų grupių ir pavienių prancūzų/šveicarų keliautojų. Vakarienės metu būdavo vos vienas kitas stalas, kur žmonės kalbėdavosi itališkai, visi kiti - prancūziškai. Su anglų kalba neturėtų kilti problemų taip pat, bet prancūzų kalba čia tikrai prideda komforto.

Kaip atvykti

Mes keliavome savo mašina iš Briuselio. Automobilį galima palikti dideliame parkinge Pont kaimelyje nemokamai.

Taip pat yra autobusai iš Aosta miesto. Jie nera labai dažni, tad reikia atidumo. Grįždami atgal pavežėm tranzuotojų porelę. Jie nespėjo į rytini autobusą, o sekantis turėjo būti tik vakare. Į Aostą galima atvykti visuomeniniu transportu iš didesnių Italijos miestų (pvz Turino). Beje pats Aosta miestukas gana gražus, tad visai rekomenduočiau čia praleisti kokią dienelę, jei yra laiko.

Kada keliauti

Vasarą be abejo smagiausia. Pakankamai šilta, nors mums teko neįtikėtinai vėsus oras.

Refuge'ai turėtų dirbti jau nuo birželio mėnesio, bet manau, kad gali būti nemažai sniego aukštesnėse perėjose. Kai kur pakilimai/nusileidimai labai statūs, tad sniegas pridėtų rizikos.

Mes keliavome antrą rugpjūčio savaitę, pačiame trekę nebuvo labai daug žmonių. Bet refuge'ai buvo gana pilni. O vakarais kai nakvojome miestukuose (Rhêmes-Notre-Dame, Eaux Rousses) žmonių buvo daug. Vienas iš refuge'ų (Benevolo) rezervuojant atrašė, kad neturi vietų, bet atvykus davė lovą. Nors aš dalį nakvynių rezervavau prieš dvi savaites, tikrai rekomenduočiau tai daryti anksčiau. Ypač jei reiktų nakvynės didesnei grupei.

Visas rezervacijas pavyko atlikti emailu.

Maršrutas ir trukmė

Kelionė eina ratu - pradžia ir pabaiga Pont parkingas. Pirmą ir paskutinę naktį mes nakvojome Eaux Rousses, kuris yra maždaug už 6 km nuo parkingo. Tad pirmą dieną pavažiavom mašina iki parkingo ir ten ją palikome. O po paskutinės nakties Eaux Rousses galima rinktis pora variantų - eiti 4 arba 8 valandų trekus. Mes norėjome anksčiau išvažiuoti, tad rinkomės tranzavimą - pasisekė, ir pavyko parkingą pasiekti gana greitai.

Ėjome iš viso 6 dienas (6 nakvynės kalnuose). Štai kaip išsidėliojo mūsų dienos :

Dienos numeris	Data	Refuge'as/Viesbutis	Keliones laikas	Komentarai
Atvyk.	Aug-5	Hostellerie du paradis		Puikus viešbutukas, geras poilsis prieš kelionę.
Day 1	Aug-6	Rifugio Chivaso	6:00	11 km, up 1275, down 550
Day 2	Aug-7	Rifugio dey Fond Rifugio Benevolo	6:00	13 km, up 780, down 1000. Turėjau užsisakęs rifugio dey Fond (10 min nuo Benevolo), bet atėjus į Benevolo jie surado laisvą lovą, todėl apsistojau čia ir atšaukiau Fond registraciją.
Day 3	Aug-8	Rifugio Bezzi	7:00	13 km, up 800, down 800. Iš refuge'ų šis labiausiai patiko.
Day 4	Aug-9	Rifugio Chalet de l'Épée	4:00	Originaliame maršrute, šis etapas eina iš karto iki Rhêmes-Notre-Dame, mes jį perskėlėm į dvi dienas. Kadangi ši diena buvo trumpa, ėjom variantą - pro ežerą St. Martin. Nenusivylėm, nes šalia jo matėm ibex grupelę.
Day 5	Aug-10	Arthemisia bed and breakfast (Chanavey miestelis)	4:00	Rekomenduočiau prailginti šitą dieną, ir užsisakyti nakvynę Rifugio delle Marmotte, kuri yra už maždaug 1:00 - 1:30 nuo Rhêmes-Notre-Dame. Tai palengvintų sekančią dieną.
Day 6	Aug-11	Hostellerie du paradis	8:00	15 km, up 1300, down 1400
Day 7	Aug-12	Pont	4:00	Yra keliukas per kalną. Galima rinktis variantą, kuris nurodytas originaliame maršrute - eiti pro Rifugio Chabod ir Rifugio Vittorio Emanuele II, šis variantas yra 8-9 valandų ilgio - 22 km, up 1400, down 1300.

Kelionės laikai orientaciniai ir surašyti pagal internete surastą informaciją.

Jau esu rašęs ankstesniame įraše rekomendacijas/nuomonę apie dienos ilgį (aprašyta trukmė dalyje): http://nuzrasai.blogspot.be/2014/08/trekas-aplink-monblana-tour-du-mont.html, ta nuomonė nepasikeitė.

Statistika (pagal Endomondo)

Keliavo neypač greitai, bet per daug ir nestoviniavome. Kartais dėl oro salygų. Paprastai išeidavom apie 8:00, ir baigdavom dieną apie 14:00. Tokiu metu ir papietaudavom.

Endomondo kai kuriose vietose užfiksavo keistus duomenis, bet surašysiu ką turiu:

• Nuėjome 84 km 
• Pakilom 6437 m ir nusileidom 6423 m
• Iš viso kelionėje praleidom (įskaitant visas pertraukas pietums ir ne tik) : 36 h 

Biudžetas

Vienam žmogui skaičiavau 70 - 80 EUR per dieną. Ir sudėjus visas išlaidas (nakvynę, pietus, alų, desertą) gaudavosi labai panašiai. Half-board (nakvynė, vakarienė ir pusryčiai) kainuodavo vidutiniškai apie 50 EUR žmogui. Papildomai imdavom puse litro vyno vakarienei (~6 EUR), taip pat valgydavom pietus (10 EUR). Kartais išgerdavom po butelį alaus ar kavos.

Taip susidarydavo apie 70 EUR per dieną. Taigi bendras biudžetas apie 500-600 EUR vienam žmogui.

Maistas

Vakarienę visada valgydavom refuge'uose. Maistas patiko visur, buvo įvairus ir skanus. Labiausiai maistas patiko Rifugio Bezzi. Išskirtinį desertą buvo paruošę Rifugio Chivaso. Bet ir kitur tikrai buvo gerai.

Pusryčius taip pat gaudavom refuge'uose. Kaip visada jie būdavo gana skurdoki - bagetė, sviestas, uogienė ir arbata.

Pietaudavom jau atėję į vietą (kadangi baigdavom gana anksti - apie 14:00). Turėjom šiek tiek batonėlių, riešutų, datulių - lengviems užkandžiams ėjimo metu.

Reikalingi daiktai 

Naudojau tą patį sąrašą kaip ir šiame aprašyme: http://nuzrasai.blogspot.be/2014/08/trekas-aplink-monblana-tour-du-mont.html

Atnaujinu minimaliai (sužymėjau ką naudojau).

Daiktas	Apytikslis Svoris(kg)	Panaudojau	Komentaras
Pagrindinė kuprinė +-40 l	3	Taip	Kuprinė būtinai turi turėti diržą per juosmenį. Aš pats turiu puikią Deuter kuprinę, pirktą lukla.lt . Jos dydis 32l, šiek tiek mažoka, bet šiaip taip telpu. Ji patogi ir gerai laiko.
Kuprinei apsauga nuo lietaus	0	Taip	Integruota kuprinėje
Trekingo batai. Su kietu padu, aukšti - būtinai apimantys kauliukus.	1	Taip	Buvau pirkęs prieš kelis metus Decathlon. Nepamenu ar buvo labai brangūs ar ne - bet tikrai geri ir patogūs. Papildomi patarimai : būtinai pranešioti. Rekomenduotina su priekiu, padengtu apsaugine guma – kitaip stipriai susidėvės per kelionę.
Sandalai ar kažkas lengvo vaikščioti po miesta ir trobelėse.	0.15	Taip	Būtina turėti: nakvynės vietose tik atėjus pirmi žodžiai būna: persiaukit švarius batus. Turėjau Crocsus, labai pasiteisino. Jiems visiškai nekenkia lietus, todėl jei netelpa į kuprinę, galima pririšti iš išorės. Priedo jie labai lengvi ir gana patogūs (beveik batai). Daug nakvynės vietų turėjo "viešų" sandalų, bet savi smagiau ;)
Šilkinis pasiklojimas vietoj miegmaišio	0.11	Taip	Labai pasiteisino - visur duodavo kuo apsikloti ir pagalvę. Šilkinį pasiklojimą pirkau decathlone, jis labai lengvas (110 gramų). http://www.decathlon.be/drap-de-sac-rando-soie-id_8329035.html
Striukė nuo vėjo ir lietaus	0.3	Taip	Gavome nemažai lietaus, tai buvo labai svarbus drabužis. Striukė turi būti plona - vieno sluoksnio, kad būtų galima derinti su skirtingais apsirengimais, prie įvairių temperatūrų. Striuke pirkau Decathlon, Simond firmos (šita : http://www.decathlon.be/veste-alpinism-light-id_8224158.html).
Kelnės nuo vėjo ir lietaus	0.1	Taip	Per lietų labai padėjo. Nėra kažkas ypatingo - jos yra maunamos ant viršaus. Pirkau Decathlon.
Kelnės kelionei po miestą, etc - taip pat persirengti treke vakarais.	0.3	Taip	Turėjau paprastus džinsus - pilnai užteko.
Kelnės ėjimui, idealu, jei gali pasidaryti šortai.	0.3	Taip	Kelnės turi būti lengvos, patogios, pritaikytos ėjimui, greitai džiūstančios. Turėjau tik trekingo kelnes (be šortų)
Apatinis trikotažas- geriau sintetiniai kokie nors. 3-4.	0.2	Taip	Turėjau sintetinių (buvau pirkęs Lukloj į Nepalo kelionę). Labai gerai, kai eini ir prakaituoji tokie apatiniai nedrėgsta ir nepritrina užpakaliuko :) Miegojimui tinka ir medvilnė.
Šiltas bliuzonas dalinai atsparus vėjui	0.65	Taip	Labai gerai tinka fleece medžiaga. Mačiau daug North Face firmos bliuzonų.
Sintetinės maikutės trumpom rankovėmis, ir kelionei ir žygiui, 3-4 vnt	0.3	Taip	Jei oras geras, galima išsiskalbti nakvynės vietose. Sintetika lengvai ir greitai džiūsta, plius jei suprakaituoji eidamas, ne taip permirksta kaip medvilnė. Turėjau vieną medvilninę maikutę, kurią apsirengdavau vakarais, nakvynės vietose, bet nėra būtina.
Baselayer – viršutinė dalis.Vienas ėjimui, kitas nakvynei – 2 vnt	0.5	Ne	Turėjau, bet kažkaip nepanaudojau
Kojinės skirtos trekui, 3 poros. Su „frotiniu“ vidum,kuris sulaiko šilumą ir nenutrina pėdų	0.3	Taip	Jei geras oras, galima prasiskalbti ir išsidžiovinti, tada galima išsiversti ir su viena pora. Bet turint 3 poras galima gana laisvai jaustis.
Trekingo lazdos	0.5	Taip	Mano nuomone būtinas dalykas, nors mačiau daug einančių be lazdų. Su lazdomis žymiai lengviau ir saugiau. Ypač kai reikia leistis stačiu/slidžiu šlaitu.
Kepurė nuo saulės - apskrita, dengianti ausis	0.1	Taip	Dėvėjau kasdien, nors buvo daug einančių ir be kepurių
Prožektorius dedamas ant galvos (vadinamasis "ciklopas")	0.1	Taip	Pravertė nakvynės vietose, kai miegodavau su daug žmonių viename kambaryje. Tai pat vieną vakarą buvau nuėjęs gaudyti interneto tolėliau, ir grįžtant sutemo. Ciklopas pravertė. Iš bėdos galima išsiversti ir su paprastu prožektoriumi ar telefonu, bet ciklopas patogiau :)
Vaistinėlė - asmeniniai vartojami vaistai: aspirinas, paracetamolis, virškinimui, pleistrai/ vaistai nuo kojų trynimo, vitaminai. Na ir šiaip ko gali prireikti.	0.2	Taip
Kremas nuo saulės	0.2	Taip
Pieštukas lūpoms	0	Taip
Pirštinės nepraleidžiancios vėjo iš Windstopper medžiagos	0.05	Taip	Panaudojau vieną dieną, kai buvo žvarboka ir snigo. Bet buvo ir kitų vėsių dienų. 3000m aukštyje beveik visada norėjosi pirštinių.
Turistinis rankšluostis	0.1	Taip	Buvau pirkęs lukla.lt, greitai džiūstantis - tai svarbu, nes kartais nėra saulės išdžiovinti, ir jei būtų paprastas rankšluostis, tai jį reiktų temptis šlapią (kas prideda svorio ir šiaip nemalonu paskui).
Tamsūs akiniai nuo saulės	0.1	Taip	Prideda komforto. Paprastai ėjau be tamsių akinių, bet labai pravertė tą dieną kai snigo. Einant sniegu išlindo saulė, ir buvo neįmanoma būti be akinių, nes akis stipriai skaudėjo nuo atspindžių.
Kaklaskarė ant kaklo (galima naudot ir kaip kepurę)	0	Taip	Kelis kartus naudojau kaip kepurę.
Camelbak sistema vandeniui	0.2	Taip	Prideda labai daug komforto. Mano nuomone - netgi būtina turėti. Skaičiau, kad kai kurios suteikia vandeniui nemalonų skonį. Aš pirkau iš lukla.lt, deuter firmos. Labai gerai atlaikė ir nebuvo jokio pašalinio skonio.(http://www.lukla.lt/deuter-gerimo-sistema)
Tablečių paskaninti vandeniui, elektrolitų	0.1	Taip	Esant krūviui norisi kažkokio skonio vandenyje. Aš naudojau Isostar tabletes(maždaug vieną ant dviejų litrų). Jose gal dar ir vienas kitas vitaminas ar mineralas yra.
piniginė (geriausia saugi - ant kaklo/diržo/juosmens)	0.1	Taip
Gryni pinigai - apie 650 EUR žmogui	0	Taip	Kelionės metu nebuvo bankomatų, bet keliose vietose galima atsiskaityti kortele. Nesu tikras dėl refuge'ų, bet viešbutukai miesteliuose korteles priėmė. Bet turėjau pakankamai grynų - tad nebuvo jokio streso.
Higienos reikmenys - dušo žėlė, šepetukas, pasta, dezodorantas ir pan.	0.5	Taip	šįkart vietoj dušo žėlė turėjau tiesiog paprasto muilo. Man pilnai užteko, ir sveria nedaug :)
Žemelapiai	0.2	Taip	Internete pirkau štai šį regiono žemėlapį: nuoroda (Con carta escursionistica nr 3) Ramūnas turėjo tokio pat detalumo bet aiškesnį žemėlapį, atrodo kad šitą: nuoroda  (Carta dei sentieri e dei rifugi nr 102) Žemėlapius panaudojom painesnėse vietose. Vienoj vietoj atsimenu atidžiai išnakgrinėjus kelią, pasukom teisingu taku. O vakare viena porelė pasakojo, kad būtent ten pasiklydo ir užlipo į kitą perėją (3000m), paskui turėjo nuo jos nulipti ir ateiti per kitą aukštą perėją. Gavosi labai sudėtinga ir ilga diena.
Kindle	0.2	Taip	Kažkiek skaičiau
Telefonas	0.1	Taip	Buvo naudojamas ir endomondo trackinti, ir kaip foto aparatas, ir kaip kompiuteris, ir kaip dienoraštis, ir galų gale kaip telefonas.Didžiąją laiko dalį naudojau skrydžio rėžimu, kad mažiau eikvotų bateriją.
Pakrovėjas	0	Taip	Tinkantis telefonui, kindlui ir papildomai baterijai (myliu standartus).
Papildoma baterija	0.1	Taip	Nusipirkau Media Markt bateriją galinčią du kartus pilnai pakrauti telefoną. Pasiteisino : jaučiausiai drąsiai naudodamas endomondo visą laiką ir be baimės pyškinau nuotraukas.
Užrašų knygelė, tušinukas	0	Ne	Neprireikė, užteko telefono - rašiau tiesiai į facebook'ą
Peilis	0.1	Ne
Kompasas	0	Ne	Neprireikė, bet buvo pora momentų, kai beveik reikėjo, tik bendru sutarimu radom kelią. Prieš einant, siūlau pažiūrėti filmuką kaip naudotis kompasu https://www.youtube.com/watch?v=3mtZDBJTb0E
Nosinių, tulikinio	0		Turėjau ritinėlį tulikinio :)
Elastinio binto	0.1	Ne	Neprireikė - bet manau būtina turėti
Rankinis laikrodis	0	Taip	Patogu ir patikima, jei kartais pavestų elektriniai prietaisai (visagalis telefonas)
Ausų kamštukai	0	Ne	Aš gana nejautrus knarkimui (plius kai reikia pats knarkiu :) ).
Keli batonėliai/riešutai	0.5	Taip	Iš esmės nebūtina, bet truputį turėti smagu. Įveikus įdomesnę atkarpą smagu prisėsti ir užkasti. Be to buvo ilgesnė diena, kurios metu norisi valgyti.
Viso	11.3		Kelionės metu reikia pridėti dar kokius du litrus vandens (2 kg)

Dienoraštis (surinkau įrašus iš facebook'o - beveik be pataisymų)

Aosta Trekas - D0
Briuselis -> Hostellerie du paradis

Prieš porą savaičių apsisprendžiau eiti Ramuno organizuojamą treką Aosta regione, prie Grand Paradiso viršūnės - tad eisim dviese. Kelionė iš Briuselio iki kalnų neprailgo. Važiavom pro Šveicariją, kuri visada maloniai glosto akis savo tvarkingom pievom ir kalnų grandinėm. Mini stabtėlejimas prie Ženevos ežero. Paskui dar viena pauzė Aosta mieste. Čia buvo +34, tad gerai kepino saulė. Miestelyje vyko kažkokia šventė. Šoko tradiciniais drabužiais apsirengę poros. Miesto centrinėj aikštėj buvo demonstruojami spragilai :) Vaikai kūlė išsijuosę, smagiai pokšėjo grindinys. Pakilus į kalną temperatūra krito iki 22. Nakvosime Hostellerie du Paradis. Graži ir gana didelė užeiga. Apžiūrėjom rytdienos kelionę. Ryte truputį pavažiuosim mašina ir tada jau kopsim. Patikrinus orų prognozes gana įdomiai atrodo ketvirtadienis, kai naktį pranašauja +1, o dieną +9  :)

Aosta trekas - D1
Hostellerie du paradis->Rifugio Chivaso

Vakarykštis viešbutukas buvo puikus. Ryte check-out užtruko, nes senukas šeimininkas, labai mėgsta pašnekėt. Domėjosi Lietuva, ir šiaip rinko statistiką, kaip mes čia atvažiavom. Pačioj pradžioj pavažiavom kelis km mašina, ir palikom ją dideliam parkinge Pont kaimuke. Pirmieji žingsniai visada pilni džiaugsmo ir entuziazmo. Bet gana greitai priėjom statų kopimą į viršų. Reikėjo palipti apie 850 m iki perėjos. Tempas buvo vidutiniškas, kaip pirmai dienai sakyčiau netgi geras. Bet kai mus kopiant aplenkė burys senukų, supratom kad forma dar nėra įdeali :) Oras pasitaike geras, vaizdai irgi. Gerai matesi rif. Vittorio Emanuele, kurią greičiausiai praeisim pačią paskutinę dieną. Užkopus į perėją (2835m) buvo gana vėjuota ir šaltoka. Išsivertėm be pirštinių, bet silpnumo akimirką jau norėjau jų griebtis :) Po to sekė ilgas ir statokas nusileidimas iki plataus slenio. Pasivijom senukų grupę, kuri mus anksčiau aplenkė. Jau galvojom, kad pagerėjo forma, bet pasirodo grupė sustojo stebėti kalnų ožio. Tai ir mes porą kadrų padarėm. Ramūnas turi pasiemęs žiūroną, tai galima buvo ir iš arčiau susipažinti su tuo ožiu (turiu omeny gyvūną, o ne Ramūną). Pasitaikė gražių drugelių ir tradiciškai riebių švilpikų. Stabtelejom rif. Savoie lengviems pietums, na ir po to pasiekėm galutinį dienos tikslą: rif. Chivasso. Viso gavosi 6 val ėjimo, 11 km, 1200m bendras pakilimas, apie 600m nusileidimas. Užlipus ryšio nėra. Bet galima palipti dar truputį į kalną ir iš ten yra 4G ryšys. Rifugio centre stovi krosnis(kurią šeimininkas vadina Katerina), ir maloniai šildo patalpą. Poilsio laikas :)

Aosta trekas - D2
Rifugio Chivaso->Rifugio Benevolo

Miegojom su dviem vokiečiais dviratininkais. Abu mokytojai, pasirodė visai nieko. Nestipriai knarkia :) Iš ryto atsikėlėm anksčiau nei planavom ir po pusryčių išėjom jau 8:00. Ankstyvas rytas buvo be debesėlio, bet už kokių 10-15 min, visas slėnis prisipildė debesų. Kai kurie uždengė kalnų viršūnes, ir net perėją, kurią turėjom perlipti. Apskritai buvo vėsoka, bet kaip tik buvo patogu eiti. Matėsi laukinių gyvūnų. Pora ožkų, nemažai švilpikų. Praėjom kelis ežeriukus. Iki perėjos(3025m) užlipom gana sparčiai. Ir net galvojom, kad šios dienos etapą užbaigsim labai greitai. Ypač kai pamatėm viršuje esantį ženklą, kad liko 2 val iki rif. Benevolo(mūsų dienos tikslo). Bet ne viskas taip paprasta :) Už perėjos atsivėrė naujas slėnis, kuriame visai nebuvo debesų. Visi debesys atsimušdavo į kalnus ir likdavo vakarykščiame slenyje. Pradėjom leistis ilgu ir stačiu takiuku. Čia tikrai buvo nelengva. O dar prieš pat užlipant į perėją Ramūnas sulaužė viena lazda. Ją pavyko paremontuoti, bet lazdos sutrumpėjo. Leidomės ilgai ir nuobodžiai. Džiugino, kad pagaliau išlendam į saulę ir darosi šilčiau. Paejus kelis km atsivėrė labai platus slėnis su namukais ir miestukais. O dar toliau kitas slėnis su stačiom viršukalnėm ir ūžiančiais kriokliais. Be konkurencijos, kol kas gražiausias kelionės vaizdas. Na ir pagaliau pasiekem rif. Benevolo, kur atsirado vietos ir man - aš buvau užsisakęs sekantį rif. Fond. Bet rado lovą ir čia. Miegosiu triaukštėj lovoj, 11 vietų kambaryje. Manau šiąnakt bus triukšmo.
Lauke saulėta ir karšta. Visai smagu po šaltos dienos. Ką tik atskrido gelbetojų malūnsparnis, ir išskraidino mergaitę, kuri įkrito į švilpiko urvą ir susilaužė ranką. Pirmąkart mačiau žmogų rodantį malūnsparniui nusileidimo ženklą - į viršų iškeltas rankas.

Aosta trekas - D3
Rifugio Benevolo->Rifugio Bezzi

Miegojau keturaukštėj lovoj viršuje. Neįtikėtinai patogiai. O rytas pasitiko tirštu rūku. Po kelių minučių prasidėjo lietus. Iš prognozių žinojom, kad lietus turėtų užklupti po pietų, tad lietus ryte buvo nemaloni staigmena. Mūsų laimei, kol pusryčiavom lietus nurimo. Ir netgi debesis(rūkas) prasisklaidė. Pradėjom eiti, gavom nedidelę dozę lietaus, bet iškart po to išlindo saulė. Netgi dėl visa ko išsitepiau saulės kremu. Šiandien taip pat laukė aukšta perėja - 3085 m. Apskritai, trekas gana aukštas, paprastai Alpėse ėjau žemesniais keliais - iki 2800m. Šis pakilimas buvo tikrai status. Per siaurą byrantį takelį, bet užlipus vaizdas atpirko visą vargą. Atsivėrė didžiulis ledynas, dengiantis visą kalno šlaitą. Įspudinga! Padarėm nedidelę 20 min pertrauką, šnektelėjom su prancūzų grupe. Mus patikino, kad kelias toliau nesunkus, ir nėra sniego. Kelias gal ir nebuvo pats sunkiausias, bet sniego buvo net keliose vietose. Leidimasis prasidejo gana maloniai, tik matėsi, kad žemiau laukia tirštas debesis. Priėjus debesį pasidarė gerokai sunkiau, nes nelabai matėsi kelias. Stengėmės nepasiklysti ir mums pavyko :) Paskutinė valanda buvo "vyšnia ant torto" - prasidėjo stiprus lietus su kruša ir perkūnija. Linksmai žliugsėjo permirkę batai :) Ramūnas ryte sudvejojo ir nepersirengė neperšlampamų kelnių, tad galėjo džiaugtis tuo pačiu išsiploves kojas, nes kelnės permirko kiaurai :) Paspartinom žingsnį ir prie refuge'o Bezzi, pasivijom dvi prancūzų grupes, išėjusias anskčiau. Rif. Bezzi tikrai komfortiškas, beveik kaip viešbutukas. Džiovinam batus ir ragaujam tradicinį maistą. Gavom vietinės sriubos iš sūrio, svogūnų ir duonos. Tokia tiršta, kad valgoma šakute. Labai patiko. Po vakarienės smagiai pašnekėjom su prancūzų pora, ir susiplanavom kitą dieną(bandysim papildomai aplankyti vieną ežeriuką). Vyrukas iš tos prancūzų poros yra įveikęs UTMB per 36 valandas! Neįtikėtina! Vėliau dar buvo prisėdęs pašnekėti vienas vyresnis vyras irgi anksčiau įveikęs šią distanciją. Na ir pomėgiai :) Mes vos vieną kitą perėją perlipam su pauzėmis.. Rytoj laukia trumpesnė diena, tikėsimės bus sausa ir saulėta.

Aosta trekas - D4
Rifugio Bezzi -> Rifugio Chalet de l'Épée

Po sunkios ir lietingos dienos išaušo saulėtas rytas. Dar iš vakaro užmezgėm pokalbius su keliais prancūzais, ir jų patarti savo trumpą dieną nusprendėm prailginti užlipdami porą šimtų metrų iki ežeriuko St Martin. Batai per naktį visai gerai pradžiuvo, nes vakare gavom laikrasčių ir prikišom į batus. Ežeriukas buvo ramus ir visai nedidelis. Kai prie jo priėjome mus pasivijo triukšminga prancūzų grupė su gidu, kuris patarė nusileisti off road'u. Nesudėtingas nusileidimas pradžiugino ibex'ų šeimyna. Vienas raguotas patinas ir kokių 10 patelių. Pamatę mus spruko tolyn, bet veliau galėjom grožėtis jais lipančiais stačiu šlaitu. Radom ibex'o griaučius su įspūdingais ragais. Gal parsivežti namo kaip trofėjų? :) Einant toliau matėm ir daugiau gyvūnų. Šįkart ėjom pirmi, tad niekas prieš mus jų neišbaidydavo. Vienas ibex'as buvo išbėgęs prieš mus ant tako. Veliau kalnų viršūnėmis prabėgo ožka su jaunikliu. Nustebino taku keliaujanti vieniša avis. Turbūt pasimetusi nuo bandos. Nors diena turėjo būti trumpa, kelias iki galutinio taško užtruko ilgiau nei tikėjomės (bet pats kelias nebuvo labai sunkus). Gražios gėlėtos pievos, drugeliai. Įspudinga kalnų grandinė. Visą kelią praėjom gana aukštai ~2600 m aukštyje. Rytdienos prognozė nedžiugina. Laukia lietus, o galbūt ir sniegas. Prancūzų grupės gidas sake, kad nusileidimas kitoje puseje labai status, todėl jei snigs leistis labai pavojinga. Paskutinės žinos, kad sniego gal nebus, bet gali būti perkūnija. Bandysim išeiti kartu su jais 7:15, ir jei viskas eisis gerai įveiksim perėją iki audros. Jei ne, leisimės žemyn iki artimiausio miestelio ir bandysim važiuot autobusu. Paejęs toliau radau interneto ryšį, tai išsiunčiau į facebooką kažkiek nuotraukų. Rytoj, jei viskas eis pagal planą, nakvosim miestelyje, o ne refuge. Bus daugiau civilizacijos.

Aosta trekas - D5
Rifugio Chalet de l'Épée -> Arthemisia bed and breakfast (Chanavey miestelis)

Nuo pat ryto lietus, nestiprus, bet vis tiek drėgna. Atsikėlėm anksčiau, kad išeitumėm 7:15. Ryte pasiklausiau prancūzų grupės gido ir refuge prižiūrėtojų apie dienos orų prognozę. Sako kad visą dieną lynos, o nuo mazdaug 11:00 turėtų prasidėti stiprus lietus. Prancūzų grupė iškeliauja 7:15, mes šiek tiek užgaištam ir išeinam 7:30. Matom juos tolumoj. Pakilimas iki perėjos(2875m) nelabai sudėtingas. Prieinam ją po 1:30h. Prancūzų grupė jau čia, kaip tik planuoja leistis. Apačioj keliukas statokas ir labai akmenuotas. Leistis grupe pavojinga, nes kas nors gali išjudinti akmenį ir užmesti ant galvos. Gidas gana ilgai aiškina kaip leistis ir ką daryti jei atrieda akmuo: reikia tūptis ir kuprinę užsimesti ant galvos. Atrodo elementaru, bet nebūčiau sugalvojęs. Einant vorele, reikia eiti kuo glausčiau, kad nebūtų didelių tarpų - taip galiniai žmonės nesukels rizikų priekiniams. Grupė mus priima eiti kartu ir leidžiamės jos gale. Matomumas pusėtinas, nors kartais įlendam į debesis. Praėję sudėtingiausias vietas, aplenkiam prancūzus. Pasišnekam, kad dar nakvosim tame pačiame viešbutyje iš penktadienio į šeštadienį. Šiandien nakvosim atskirai, mažame bed and breakfast. Leidžiames toliau. Lietus tai nustoja, tai vėl užeina. Bet didelės liūties, kaip žadėta nėra. Gana greitai pasiekiam kelionės tikslą. Prie savo nakvynės atsiduriam 11:20. Kambariai dar neparuošti ir tenka gerti alų netoliese esančiam bare. Po kiek laiko mus įleidžia į paprastą, bet tvarkingą kambariuką. Po kelių dienų refuge'uose smagu turėti savo erdvę. Veikia internetas. Pilna rozečių krauti telefonams :) Išeinam pasivaiksčioti po miestelius. Mes gyvenam Chanavey miestuke, visai šalia Rhemes Notre Dame miestuko. Papietaujam, ir oras labai pasitaiso. O gal prašviesėja nuo išgerto šviesaus alaus bokaliuko. Sumažėja debesų, išlenda saulė. Aš nusprendžiu nueiti iki vietinio krioklio (apie 250 m aukštyn). Kelionė atsiperka. Mėgaujuosi įspūdingu kriokliu, o ir aplinkiniai kalnai atsidengia, nes debesys sukyla aukštyn. Nueinu papildomai 7 km ir pagaliau padarau gražių foto :) Ryt laukia ilgiausia diena 8-8.5h. Orai kol kas žada lietu iki 13:00. Tikimės, kad prognozės pagerės :)

Aosta trekas - D6
Arthemisia bed and breakfast -> Hostellerie du paradis

Apie 5:00 prabudau ir girdėjau kaip lyja. Na ir gerai, tegu išsilyja naktį, o ne dieną. Ryte lietaus dar šiek tiek buvo, bet prognozė pagerėjo: praneša, kad lietus nuo 7:30 turetų nustoti, o paskui gal šiek tiek bus apie 12:00-13:00 valandą. Visai neblogai! Po pusryčių pašnekam su kažkokia prancūzų pora, kuri nakvojo mūsų viešbutuke. Jie eina tą patį ratą, tik priešinga kryptimi. Vyras sako, tikiuosi pereisit, nes viršuje pasnigo. Pasižiūrim į viršūnes, iš tikro visos baltos. Pasirodo naktį lijo mūsų miestelyje (1700 m). O viršuje snigo, nes temperatūra žema. Na nenusimenam ir pradedam kopti. Palipimas šiandien iki perėjos 3007m. Iš viso reik užlipti maždaug 1300m. Kas yra nemažas krūvis. Ramūnas dar vakar lipdamas labiau sulaužė savo lazdą, tai dabar turi vieną trumpą, kitą ilgą :) Pradžia nesudėtinga. Lipam mišku. Šiek tiek lyja, bet nestipriai. Išlindus iš miško atsiveria gražios pievos. Jose laksto švilpikai, kiek aukščiau matom besigančią laukinę ožką. Gražu. Gaila aplinkinių kalnų viršūnės aptrauktos debesimis, todel nėra pilno vaizdo. Užlipus iki kokių 2600m pievose atsiranda sniego. Atrodo gana egzotiškai ;) Lipam aukštyn - sniego vis daugėja. O ir nuovargis po truputį atsiranda. Paskutiniai 300 vertikalių metrų eina gana stačiu šlaitu. Lipam labai lėtai. Pabaigai dar laukia laiptukai ir virvė pasilaikymui. Lipti darosi slidoka, kai kurie kelio ženklai užsnigti. Pagaliau pasiekiam perėją, bet pradeda labai stipriai snigti. Matom kaip kitoje puseje esantis išmintas takelis užklojamas sniegu ir pamažu darosi ne toks ryškus. Apima nerimas - jei užsilaikysim, nebematysim kur nusileisti. O nežinia kas laukia toliau - galbūt status akmeninis nusileidimas. Nematant tako gali būti pavojinga. Todėl atsikvepiame tik porą minuęių ir pradedam greitai leistis. Visa laimė, kad takas nesudėtingas ir nelabai status. Platūs posūkiai leidžia nemažinti tempo. Nors sninga stipriai, pro debesis kiek stipriau pradeda šviesti saulė. Reikia traukti tamsius akinius, nes neįmanoma eiti, nuo atspindinčio sniego pradeda skaudėti akis. Vis tik be didesnių problemų nusileidžiam per labiausiai apsnigtą zoną, ir prie nedidelio ežeriuko randam mums jau pažįstamą prancūzų grupę, su kuriais linksmai pasisveikinam. Visi pilni įspūdžių apie sniegą viršūnėje. Likęs nusileidimas nesudėtingas. Keliukas ilgokas, bet visai nestatus, todel gana greitai žygiuojame žemyn. Pievose pilna švilpikų. Smagu. Besileidžiant paskutinę kelio dalį laukia miškas. Pilna grybų. Ramūnas, kaip užkietėjęs grybautojas su skausmu palieka gražiausius kazlėkus augti toliau. Nusiraminimui aptarinėjam grybų receptus. Pagaliau pasimato musu viešbutukas. Tai ta pati vieta, kur miegojome pirmą naktį. Apėjome visą ratą! Šiandien ėjom 7 valandas, beveik be pauzių. Tikrai sunki ir pilna iššūkių diena. Kiekvieną kartą kalnuose įsitikinu, kad verta vežtis viską iš daiktų sąrašo - šiandien panaudojau ir pirštines, ir net tamsius akinius - o prieš kelionę galvojau jų neimti. Šiandien yra paskutinė planuoto maršruto diena. Ryt dar galim rinktis papildomą dieną: 8 valandų kelionę iki dviejų refuge'ų, iš kur keliautojai lipa į Gran Paradiso viršūnę. Bet šiuo metu esam pavargę ir pasiekę pagrindinį tikslą. Ar eisim dar vieną dieną, nuspresim rytoj. Kol kas tai galima laikyti treko PABAIGA.

Aosta trekas - D7
Hostellerie du paradis->Pont parkingas

Nusprenžiam keliauti atgal į Briuselį, tad ryte išeinam keliu iki Pont parkingo (apie 6 km kelio). Pakeliui pavyksta susitranzuoti pakeleivingą automobilį, tad savo mašiną pasiekiam greitai ir neskausmingai. O po to kelionė atgal. Dabar jau tikrai PABAIGA.


Nuotraukos

Nuotraukas fotografavau savo telefonu, tad kokybė nėra labai gera. Bet google automatiškai jas pakoregavo, tad susidaryti įspūdį tikrai užteks -> SPAUSKIT NUORODĄ