Alta Via 1 - kelionė per Italijos Dolomitines Alpes

Alta Via 1 - labai įdomus ir vaizdingas maršrutas besidriekiantis per Italijos Dolomitines Alpes. Išdėliojus jį 10-11 dienų gauname nesunkią kelionę, kuri puikiai tiks pradedantiesiems. Vaizdai nepalieka abejingų: aštrios dolomitų viršūnės, iš toli matomi Marmolada kalnas ir Sella kalnų masyvas.  Kelio atkarpa, kurios metu galima apžiūrėti pirmo pasaulinio karo itvirtinimus apskritai unikali. Vien ką reiškia 300 vertikalių metrų nusileidimas tuneliu.

(NUORODA Į NUOTRAUKAS PAČIOJE ĮRAŠO PABAIGOJE)

Priešistorė

Po pernykščių metų, labai norėjau išbandyti dar bent vieną ilgalaikį maršrutą kalnuose. Vieną dieną skaitinėjau blogą su GR 5 aprašymu, ir radau, kad GR 5 geriau nei TMB ir geriau nei Alta Via. Va taip pirmąkartą sužinojau apie šį Italijos treką. GR 5 palikim ateičiai: jam įveikti reikia 3 menesių :) Bet apie Alta Via 1 nusprendžiau pasidomėti detaliau.

Esu slidinėjęs Val Gardena regione, o tai visai šalia Alta Via 1. Kadangi prisiminimai iš Val Gardenos puikūs, tai tikėjausi panašių įspūdžių ir iš Alta Via 1 treko (nenusivyliau).

Į šią kelionę ėjom 4-se. Ir tai, daugeliu atveju buvo labai praktiška (dalis nakvynės vietų turi keturviečius kambarius). O ir šiaip labai smagu turėti patikimus bendrakeleivius: kartu nebaisūs jokie iššūkiai.

Nuorodos

Internete nemažai nuorodų, bet kelias atrinkau, kad būtų paprasčiau pradėti:

1. Cicerone gidas  - labai naudinga knygutė planuojant šią kelionę. Detaliai sudėliotos dienos, duoti nakvynės vietų kontaktai ir alternatyvos. Labai rekomenduoju įsigyti, nes sutaupysite daug laiko. Dauguma dalykų, kuriuos aprašysiu šiame įraše yra aprašyti ir Cicerone gide. 
2. Pagrindinis oficialus puslapis : http://www1.dolomiti-altevie.it/ , naudingiausia dalis aukščių rodyklė : http://www1.dolomiti-altevie.it/inglese/altaVia/Home.asp?Body=altimetrie . Sudėlioti laikai ir dienos. Tad galima susiplanuoti kelionės etapus. 
3. Gana neblogas aprašymas : http://www.macsadventure.com/holiday-1703/dolomites-alta-via-1-complete
4. Informacija apie autobusus: 
1. Is Cortinos iki Lago di Braies : http://www.cortinaexpress.it/wp-content/uploads/ORARI-ESTATE-2013-LAGO-DI-BRAIES-sad-cxp.pdf
2. Is Belluno iki Lago di Braies http://www.rome2rio.com/s/Belluno/Dobbiaco-Toblach 
5. Neblogas pasakojimas apie kelionę http://runsuerun.blogspot.be/2009/10/italys-dolomites-alta-via-1.html

Kaip atvykti

Mes keliavo savo mašina iš Briuselio. Mašiną palikom prie Lago di Braies (po derybų sumokėjom 40 EUR už parkavimą 10 dienų). Jei eičiau šį maršrutą dar kartą, mašiną greičiausiai palikčiau Cortina d'Ampezzo. Tada autobusu atvažiuočiau iki Lago di Braies. Taip būtų paprasčiau kelionės pabaigoje, nes iš Belluno iki Cortinos galima atvykti ir gana vėlai. Bet iš Cortinos iki Lago di Braies paskutinis autobusas išvažiuoja apie 17:00. Todėl užbaigus ėjimą, tą pačią dieną sudėtinga (arba net neįmanoma) nusigauti iki mašinos.

Gana populiaru skristi lėktuvu į Veneciją ir iš ten atvykti autobusu (turėtų būti apie 2-3 valandas iki Cortina d'Ampezzo, o jau iš Cortinos apie 1:30 h iki Lago di Braies)

Kada keliauti

Vasarą be abejo smagiausia. Tikrai šilta, nėra problemų dėl sniego.

Refuge'ai dirba nuo birželio iki spalio mėnesio. Kalbantis su įvairiais žmonėmis paaiškėjo, kad birželį būna sniego (tiek ant paties tako, tiek apskritai gali snigti).

Mes keliavome pirmas dvi rugpjūčio savaites. Tuo metu buvo labai karšta apačioje (+35 ir daugiau). Kalnuose buvo visai neblogai. Kartais karštoka, bet apskritai sakyčiau pats tas :) Nežinau kaip būna kitais mėnesiais, bet rugpjūtį daugiausiai atostogaujančių. Todėl nakvynes patartina užsakinėti iš anksto (mes pradėjom jau vasario mėnesį).

Girdėjau rekomendaciją keliauti rugsėjo mėnesį : daug mažiau žmonių, ir sakoma, kad mažesnė rūko tikimybė - negaliu garantuoti dėl to. Reiktų turbūt paskaitinėti daugiau šaltinių.

Man asmeniškai patinka, kai pakeliui sutinki kitų keliautojų. Įdomu pabendrauti, pasidalinti kelionės patirtimi ir įspūdžiais.

Maršrutas ir trukmė

Kelionės pradžia yra gražus kalnų ežeras Lago di Braies, pabaiga - Belluno miestas. Pagal knygutę atstumas 120 km. Aukščiausias taškas 2752m.

Mes ėjome 10 dienų (9 nakvynės kalnuose). Štai kaip išsidėliojo mūsų dienos :

Dienos numeris	Data	Refuge'as/Viesbutis	Keliones laikas	Komentarai
Atvykimas	Aug-2	Gasthof Traube		Atvykstam is Briuselio, iš šio viešbučio iki kelionės pradinio taško Lago di Braies 30 min automobiliu
Day 1	Aug-3	Rifugio Sennes	4:00
Day 2	Aug-4	Rifugio Lavarella	4:00
Day 3	Aug-5	Rifugio Lagazuoi	5:45
Day 4	Aug-6	Rifugio Nuvolau	5:00	Nėra dušo ir karšto vandens, tualetai lauke (tik išeinant radom, kad vienas tualetas buvo ir viduje)
Day 5	Aug-7	Rifugio Citta di Fiume	5:10	Leidomės gana nesudėtinga Via Ferrata dalimi. Jos galima išvengti einant kitu keliu, neuturėtų būti labai ilgesnė atkarpa. Na pridėkim kokią valandą. Via Ferrata rekomenduotina eiti su karabinais ir šalmu.
Day 6	Aug-8	Rifugio Tissi	5:40
Day 7	Aug-9	Rifugio Carestiato	5:30
Day 8	Aug-10	Rifugio Sommariva	4:20
Day 9	Aug-11	Rifugio Pian de Fontana	3:00
Day 10	Aug-12	La Stanga(La Pissa) ir veliau viešbutis Albergo Cappello e Cadore (Belluno)"	4:00	Iš čia autobusas iki Belluno(Agordino - Belluno) http://www.dolomitibus.it/dolomitibus/jsp/orari.jsp, įvairiais laikais iki maždaug 18:00, kelione 30 min
Day 11	Aug-13	Kelionė autobusais iki Lago di Braies	4:00	2 valandos iki Cortina d'Ampezzo, ir 1:30 iki Lago di Braeies (plius reikia palaukti jungiamųjų autobusų)

Kelionės laikai orientaciniai ir surašyti pagal Cicerone gidą. Pagal šį gidą maršrutas turėtų būti ilgesnis viena diena, bet mes jį sutrumpinom apjungdami tris trumpas dienas į dvi ilgesnes (6 ir 7 dienos).  Paskutinę dieną galima eiti ne link autobuso, bet rinktis via ferrata atkarpą (7:00 h). Tada prisidėtų dar viena nakvynė kalnuose. Šiam maršrutui privalomi karabinai ir šalmai. Kiek žinau, juos galima išsinuomoti paskutiniuose refuge'uose(reiktų pasitikslinti).

Jau esu rašęs ankstesniame įraše rekomendacijas/nuomonę apie dienos ilgį (aprašyta trukmė dalyje): http://nuzrasai.blogspot.be/2014/08/trekas-aplink-monblana-tour-du-mont.html, ta nuomonė nepasikeitė.

Statistika (pagal Endomondo)

Mes keliavome nepersistengdami, darydami pertraukas. Jei pakeliui pasitaikydavo refuge'as sustodavom bent jau desertui (arba pietums).

Buvo vietų kur endomondo neveikė (nusileidimas tuneliais). Taigi mūsų statistika tiek kiek užfiksavo endomondo programa:

• Nuėjome 141,84 km 
• Pakilom 8923 m ir nusileidom 9198 m
• Iš viso kelionėje praleidom (įskaitant visas pertraukas pietums ir ne tik) : 73 h 

Biudžetas

Vienam žmogui skaičiavau 70 EUR per dieną. Ir sudėjus visas išlaidas (nakvynę, pietus, alų, desertą) gaudavosi labai panašiai. Half-board (nakvynė, vakarienė ir pusryčiai) kainuodavo vidutiniškai apie 50 EUR žmogui. Alus - apie 5 EUR už 0,5 litro. Desertas - 3-4 EUR.

Pridėkime dar pietus kur nors ir gauname apie 70 EUR per dieną. Taigi bendras biudžetas apie 700-800 EUR vienam žmogui. Galima susispausti ir į mažesnį, bet dėl visa ko patarčiau planuoti 1000 EUR vienam žmogui, kad paskui nebūtų siurprizų.

Nakvynė

Miegojome refuge'uose, centralizuoto puslapio užsakyti refuge'ams nėra. Bet turint Cicerone gidą, arba naudojant oficialų puslapį (žr. nuorodas), galima susirasti reikalingų refuge'ų pavadinimus. O paskui google pagalba galima rasti jų puslapius. Aš nakvynes užsakinėjau labai iš anksto (vasario mėnesį). Jokių problemų nebuvo. Dažniausiai gavom 4 viečius kambarius. Dviejose vietose netgi su patalyne ir rankšluosčiais! Su visais refuge'ais susirašiau emailais (skambinti neprireikė). Dauguma prašė vienu ar kitu būdu pervesti depozitą.

Neatrašė vienintelis viešbutis ant Lago di Braies kranto. Todėl artėjant kelionei užsakiau viešbutuką gretimame miestelyje. Lago di Braies viešbutis tikrai labai gražioje vietoje, bet kaina gana didelė.

Kelionės metu sutikom žmonių, kurie neturėjo išankstinių rezervacijų. Dažniausiai jiems pavykdavo gauti laisvą lovą sekančiame refuge pasiskambinus iš vakaro. Bet labai daug laisvų vietų nebuvo.

Maistas

Nors keliavome Italijoje, šis regionas ganėtinai austriškas. Tradiciniai patiekalai - įvairios polentos kombinacijos (su dešrelėm, guliašu ar sūriu). Desertai - obuolių štrudelis ir kažkoks tradicinis pyragas, kurio pavadinimo nepamenu. Visur turėjo balto alaus, stalo vyno, grapos (ragavom tik paskutiniam refuge).

Vakarienę visada valgydavom refuge'uose. Half-board pasirinkimas buvo gana vienodas. Pirmas patiekalas daržovių sriuba arba makaronai (didžiulė porcija), antras patiekalas polenta su kažkuo. Na ir desertas pagal situaciją :)

Pusryčius taip pat gaudavom refuge'uose.

Pietaudavom pagal situaciją. Daugelį dienų pakeliui būdavo kažkoks refuge'as. Taigi papietaudavom ten. Jei refuge'as būdavo per anksti - paimdavom bent jau desertą (dažniausiai štrudelį :) ). Taip pat vienoje vietoje nusipirkom kokį pusę kg sūrio. Pravertė kaip užkandis dviems dienoms. Turėjom šiek tiek batonėlių. Manau galima išsiversti be pietų pertraukos. Dienos nėra labai ilgos.

Vanduo

Gana daug refuge'ų skelbė, kad pas juos iš krano bėgantis vanduo nėra geriamas. Tokiose vietose vandenį reikėjo pirkti. Eidami pakeliui prisipildavom vandens visur, kur jis buvo nemokamas. Buvo kelios fermos, taip pat kelios kavinės. Net po paskutinės nakties Belluno viešbutyje iš įpročio užsipylėm savo talpas vandeniu - juk geriamas vanduo iš krano, reik naudotis! :)

Reikalingi daiktai 

Naudojau tą patį sąrašą kaip ir šiame aprašyme: http://nuzrasai.blogspot.be/2014/08/trekas-aplink-monblana-tour-du-mont.html

Atnaujinu minimaliai (sužymėjau ką naudojau).

Daiktas	Apytikslis Svoris(kg)	Panaudojau	Komentaras
Pagrindinė kuprinė +-40 l	3	Taip	Kuprinė būtinai turi turėti diržą per juosmenį. Kelionės metu, viena mergina nešėsi mažą kuprinę kurioje praktiškai tebuvo vanduo. Bet neturint diržo per juosmenį, net su lengva kuprine, per ilgą dieną pavargdavo pečiai. Aš pats turiu puikią Deuter kuprinę, pirktą lukla.lt . Patogi ir gerai laiko. Ją buvau davęs Ramunei, pats naudojau didelę kuprinę (80 l), bet ji nebuvo tokia patogi kaip ta mažoji Deuter. Kitai kelionei norėčiau nusipirkti mažesnę ir patogesnę.
Kuprinei apsauga nuo lietaus	0	Taip	Mažoje kuprinėje buvo integruota. Didesnei pirkau atskirai. Yra nebrangių decathlon ar intersports.
Trekingo batai. Su kietu padu, aukšti - būtinai apimantys kauliukus.	1	Taip	Buvau pirkęs prieš kelis metus Decathlon. Nepamenu ar buvo labai brangūs ar ne - bet tikrai geri ir patogūs. Papildomi patarimai : būtinai pranešioti. Rekomenduotina su priekiu, padengtu apsaugine guma – kitaip stipriai susidėvės per kelionę.
Sandalai ar kažkas lengvo vaikščioti po miesta ir trobelėse.	0.15	Taip	Būtina turėti: nakvynės vietose tik atėjus pirmi žodžiai būna: persiaukit švarius batus. Turėjau Crocsus, labai pasiteisino. Jiems visiškai nekenkia lietus, todėl jei netelpa į kuprinę, galima pririšti iš išorės. Priedo jie labai lengvi ir gana patogūs (beveik batai).
Šilkinis pasiklojimas vietoj miegmaišio	0.11	Taip	Labai pasiteisino - visur duodavo kuo apsikloti ir pagalvę. Šilkinį pasiklojimą pirkau decathlone, jis labai lengvas (110 gramų). http://www.decathlon.be/drap-de-sac-rando-soie-id_8329035.html
Striukė nuo vėjo ir lietaus	0.3	Taip	Buvo kelis kartus užklupęs lietus - užsimetus striukę jis visiškai neįkyrėjo. Striukė turi būti plona - vieno sluoksnio, kad būtų galima derinti su skirtingais apsirengimais, prie įvairių temperatūrų. Striuke pirkau Decathlon, Simond firmos (šita : http://www.decathlon.be/veste-alpinism-light-id_8224158.html).
Kelnės nuo vėjo ir lietaus	0.1	Taip	Per lietų padėjo. Nėra kažkas ypatingo - jos yra maunamos ant viršaus. Pirkau Decathlon.
Kelnės kelionei po miestą, etc - taip pat persirengti treke vakarais.	0.3	Taip	Turėjau paprastus džinsus - pilnai užteko.
Kelnės ėjimui, idealu, jei gali pasidaryti šortai.	0.3	Taip	Kelnės turi būti lengvos, patogios, pritaikytos ėjimui, greitai džiūstančios. Turėjau atskirai trekingo kelnes ir šortus, bet šortus panaudojau tik Belluno mieste. Iš bėdos, būčiau išsivertęs be jų. Kalnuose man nebuvo per karšta, nors kelionės draugai pagrinde dėvėjo šortus.
Apatinis trikotažas- geriau sintetiniai kokie nors. 3-4.	0.2	Taip	Turėjau sintetinių (buvau pirkęs Lukloj į Nepalo kelionę). Labai gerai, kai eini ir prakaituoji tokie apatiniai nedrėgsta ir nepritrina užpakaliuko :) Miegojimui tinka ir medvilnė.
Šiltas bliuzonas dalinai atsparus vėjui	0.65	Taip	Labai gerai tinka fleece medžiaga. Mačiau daug North Face firmos bliuzonų.
Sintetinės maikutės trumpom rankovėmis, ir kelionei ir žygiui, 3-4 vnt	0.3	Taip	Jei oras geras, galima išsiskalbti nakvynės vietose. Sintetika lengvai ir greitai džiūsta, plius jei suprakaituoji eidamas, ne taip permirksta kaip medvilnė. Turėjau vieną medvilninę maikutę, kurią apsirengdavau vakarais, nakvynės vietose, bet nėra būtina.
Baselayer – viršutinė dalis.Vienas ėjimui, kitas nakvynei – 2 vnt	0.5	Dalinai	Ėjimui neprireikė, miegojimui naudojau kievieną naktį.
Baselayer – apatinė dalis. 1 vnt	0.15	Ne	Nei ėjimui, nei miegojimui neprireikė.
Kojinės skirtos trekui, 3 poros. Su „frotiniu“ vidum,kuris sulaiko šilumą ir nenutrina pėdų	0.3	Taip	Jei geras oras, galima prasiskalbti ir išsidžiovinti, tada galima išsiversti ir su viena pora. Bet turint 3 poras galima gana laisvai jaustis.
Trekingo lazdos	0.5	Taip	Mano nuomone būtinas dalykas, nors mačiau daug einančių be lazdų. Su lazdomis žymiai lengviau ir saugiau. Ypač kai reikia leistis stačiu/slidžiu šlaitu.
Kepurė nuo saulės - apskrita, dengianti ausis	0.1	Taip	Dėvėjau kasdien, nors buvo daug einančių ir be kepurių
Prožektorius dedamas ant galvos (vadinamasis "ciklopas")	0.1	Taip	Pravertė nakvynės vietose, kai miegodavau su daug žmonių viename kambaryje. Taip pat vieną atkarpą leidomės tuneliais, kuriuose nebuvo jokio šviesos šaltinio. Iš bėdos galima išsiversti ir su paprastu prožektoriumi ar telefonu, bet ciklopas patogiau :)
Vaistinėlė - asmeniniai vartojami vaistai: aspirinas, paracetamolis, virškinimui, pleistrai/ vaistai nuo kojų trynimo, vitaminai. Na ir šiaip ko gali prireikti.	0.2	Taip	Vieną vakarą labai stipriai skaudėjo galvą, tad prireikė tabletės nuo skausmo. Taip pat sunaudojau kelis pleistriukus: šiek tiek buvo pradėję trinti koją, taip pat vienam portugalui užklijavau nubrozdintą pakaušį.
Kremas nuo saulės	0.2	Taip
Pieštukas lūpoms	0	Ne	Kažkaip neskilinėjo.
Pirštinės nepraleidžiancios vėjo iš Windstopper medžiagos	0.05	Taip	Panaudojau vieną kartą tuose pačiuose tuneliuose - reikėjo laikytis už šalto metalinio troso. Galima išsiversti ir be pirštinių.
Turistinis rankšluostis	0.1	Taip	Buvau pirkęs lukla.lt, greitai džiūstantis - tai svarbu, nes kartais nėra saulės išdžiovinti, ir jei būtų paprastas rankšluostis, tai jį reiktų temptis šlapią (kas prideda svorio ir šiaip nemalonu paskui).
Tamsūs akiniai nuo saulės	0.1	Taip	Prideda komforto. Paprastai ėjau be tamsių akinių, bet vienoje vietoje buvo tokie balti ryškūs akmenys, kad pradėjo skaudėti akis. Būtų buve nesmagu, jei būčiau neturėjęs akinių nuo saulės.
Kaklaskarė ant kaklo (galima naudot ir kaip kepurę)	0	Ne	Man neprireikė, bet neužima vietos ir nieko nesveria - dėl viso pikto įsimesčiau ir kitą kartą. Kelionės draugai naudojo.
Camelbak sistema vandeniui	0.2	Taip	Prideda labai daug komforto. Mano nuomone - netgi būtina turėti. Skaičiau, kad kai kurios suteikia vandeniui nemalonų skonį. Aš pirkau iš lukla.lt, deuter firmos. Labai gerai atlaikė ir nebuvo jokio pašalinio skonio.(http://www.lukla.lt/deuter-gerimo-sistema)
Tablečių paskaninti vandeniui, elektrolitų	0.1	Taip	Esant krūviui norisi kažkokio skonio vandenyje. Aš naudojau Isostar tabletes(maždaug vieną ant dviejų litrų). Jose gal dar ir vienas kitas vitaminas ar mineralas yra.
piniginė (geriausia saugi - ant kaklo/diržo/juosmens)	0.1	Taip
Gryni pinigai - apie 500 EUR žmogui	0	Taip	Kelionės metu nėra jokių bankomatų. Daugelyje refuge'ų galima atsiskaityti kortele. Bet patikimiau turėti grynų su savimi.
Higienos reikmenys - dušo žėlė, šepetukas, pasta, dezodorantas ir pan.	0.5	Taip	Dušo žėle palikau 2 ar 3 dieną, nakvynės vietoje :) Skolinomės iš kelionės draugų. Kai kuriuose refuge'uose davė muilo.
Žemelapiai	0.2	Taip	Internete radau, kad reikia 3 Tabacco žemelapių. Pirkau visus tris, bet panaudojau tik 2 iš jų. Nes vienas reikalingas tik pirmai kelionės dienai. Taigi žemėlapiai kuriuos panaudojau šitie: 1) Tabacco - CORTINA D'AMPEZZO E DOLOMITI AMPEZZANE 03 2) Tabacco - DOLOMITI DI ZOLDO/CADORINE E AGORDINE 025 Panaudojom painesnėse vietose. Vieną kart vos nenuėjom neteisingu keliu ir pagal žemėlapį pavyko susigaudyti.
Cicerone gidas	0.2	Taip	Nuoroda - Labai naudingas, sakyčiau netgi privalomas. Daug informacijos apie kelionę.
Kindle	0.2	Ne	Šį kartą buvau su kompanija visą laiką, taigi leisdavom laiką kartu, nebuvo kada skaityti.
Telefonas	0.1	Taip	Buvo naudojamas ir endomondo trackinti, ir kaip foto aparatas, ir kaip kompiuteris, ir kaip dienoraštis, ir galų gale kaip telefonas.Didžiąją laiko dalį naudojau skrydžio rėžimu, kad mažiau eikvotų bateriją.
Pakrovėjas	0	Taip	Tinkantis telefonui, kindlui ir papildomai baterijai (myliu standartus).
Papildoma baterija	0.1	Taip	Nusipirkau Media Markt bateriją galinčią du kartus pilnai pakrauti telefoną. Pasiteisino : jaučiausiai drąsiai naudodamas endomondo visą laiką ir be baimės pyškinau nuotraukas. Nakvynės vietose, kai kur trūko rozečių, todėl pasikraudavau nuo baterijos, o vėliau kokiam tolimam kampe kraudavau bateriją.
Užrašų knygelė, tušinukas	0	Ne	Neprireikė, užteko telefono - rašiau tiesiai į facebook'ą
Peilis	0.1	Taip	Nebūtinas, bet pravertė pjaustant sūrį :)
Kompasas	0	Ne	Neprireikė, bet buvo pora momentų, kai beveik reikėjo, tik bendru sutarimu radom kelią. Prieš einant, siūlau pažiūrėti filmuką kaip naudotis kompasu https://www.youtube.com/watch?v=3mtZDBJTb0E
Nosinių, tulikinio	0		Turėjau ritinėlį tulikinio :)
Elastinio binto	0.1	Ne	Neprireikė - bet manau būtina turėti
Rankinis laikrodis	0	Taip	Patogu ir patikima, jei kartais pavestų elektriniai prietaisai (visagalis telefonas)
Ausų kamštukai	0	Ne	Aš gana nejautrus knarkimui (plius kai reikia pats knarkiu :) ).
Keli batonėliai/šokoladas	0.5	Taip	Iš esmės nebūtina. Šokolado dažnai galima nusipirkti refuge'uose. Įsidėjau dėl visa ko, ir po truputi per visą kelionę sudorojom.
Viso	11.3		Kelionės metu reikia pridėti dar kokius du litrus vandens (2 kg)

Dienoraštis (surinkau įrašus iš facebook'o - beveik be pataisymų)

Alta Via 1 - Day 1

Įžangai pasakysiu, kad keliaujam 4se: aš su Ramune ir Aleksandras su Rasa. Prieš pradedami kelionę nakvojom gražiam viešbutuke San Lorenzo miestelyje. Priešais langus buvo bažnyčios bokštas, kuris skambino varpais kas pusvalandį. O 6:45 pradėjo skambint dar rimčiau(nesustodamas). Žodžiu buvo linksma naktelė. Bet užtat rytas pasitiko saulėtu oru. Nuvažiavom iki Lago di Braies ir palikom mašinas 10-čiai dienų. Parkingas už tai nuplėšė 40EUR. Norėjo 50, bet Aleksas vokiečių kalba nusiderėjo 10EUR. Lago di Braies tikrai labai gražus ežeriukas. Kaip paveiksliukas. Besiirstančios valtelės, smaragdinis vanduo, o aplink kalnai. Apėjus ežerą laukė 870 m pakilimas. Saulė kaitino, tad nebuvo labai paprasta. Bet be didesnių problemų užsikabarojom iki viršaus. Pakeliui sutikom kalnų dviratininkus, kurių vieną užkalbinom. Dviratininkas sakė, kad nesitikėjo tokio akmenuoto ir stataus kelio. Jis važiavo ratą nuo Cortina d'Ampezzo. Už kalno mūsų laukė rif. Biella, kur užkandom priešpiečius. Pastebėsiu, kad tarp patiekalų gana populiari polenta. Po užkandžių, sekė 1:00 h keliukas link nakvynės vietos: rif. Sennes. Pakeliui ėjom pro gražias pievas apsuptas dolomitų. Lakstė kažkokie meškėnai :) Smagumėlis. Rif. Sennes puiki nakvynės vieta. Čia gavom 4vietį kambariuką su patalyne ir rankšluosčiais! Prabanga, reik per daug nepriprast, nes ateity dar laukia bendri miegamieji :) po geros vakarienės sužaidėm šachmatais, vieną partiją pavyko laimėt, o kitą gavau į kaulus.

Alta Via 1 - Day 2

Rif. Sennes iš tikrųjų puiki nakvynės vieta. Naktis buvo tyli ir rami, tad visai neblogai išsimiegojau. Po sočių pusryčių užsipildėm vandens bakelius ir iškeliavom žemyn. Nusileidimas iki 1550 m. Gražūs kalnų vaizdai ir gana stati nuokalnė. Dalis tako eina džipų keliu, ir vienas kitas džipas pravažiuoja pro šalį. Taip pat ir dviračiai pravažiuoja. Apskritai dviračių nuolat sutinkam, populiari šio krašto veikla. Mobilus ryšys neveikia visą dieną, taip kad negaliu pirmos dienos dienoraščio paskelbti facebooke. Taigi, nusileidus iki 1550m užsukam į refuge Pereru ir gaunam priešpiečius. Desertui - štrudelis :) po priešpiečių lipam į 2040m. Atsiveria naujos dolomitų viršūnės. Įdomūs kalnai. Pilkai rudos uolos. Turetų būti labai smagūs mėgstantiems lipti sienele. Labai kepina saulė, tad kopimas aukštyn nėra toks lengvas. Pagaliau pasiekiame dienos tikslą: rif. Lavarella. Vieta šalia šaltinio ir ežeriuko. Aleksas netgi išsimaudo lediniam vandeny. Kiti nedrįsta, trinasi aplinkui :) Refuge'as turi netgi sauną: 10 EUR žmogui. Nebetokia prabanga kaip vakar - vis dar 4 vietis kambarys, tik be patalynes. Sąlygos tikrai geros. Aplink ganosi ir tilindžiuoja varpais karvės. Romantika. Tiesa viena karvė, kai ėjau pro šalį lindo badytis, bet šiaip taip nugalėjau. Yra wifi, o mobilaus ryšio kažkodėl nepagaunu... Nagrinėjam rytdienos maršrutą, kuris bus vienas iš sunkiausių visos keliones metu.

Alta Via 1 - Day 3

Pradėjom anksčiau nei įprastai - pusryčiai 7:00, o išėjom 8:30. Laukė kiek ilgesnė diena. Pradžia visai nesudėtinga, gražus keliukas per pušelėm apaugusius laukus. Laksto gana juokingi švilpikai. Nesu tikras, kad jie tikrai vadinasi švilpikais - angliškai Marmot. Gražūs gyvūnėliai. Pirmą dieną galvojom kad čia meškėnai, nes tik uodegas matėm. Kiek veliau sutikom didelę olandų grupę. Daugiau nei 10 žmonių (iki tiek nemoku skaičiuot). Su jais siek tiek pašnekėjom ir užsišnekėję pasukom tuo pačiu keliu kaip ir jie. Gerai kad laiku pastebėjom, kad ženklai rodo kažkokią keistą kryptį, ir išsitraukę žemėlapį supratom, kad judam ne ten kur reikia. Praradom vos 10 minučių :) taip kad viskas laimingai. Grįžę į savo kelią vėl turėjom brautis pro karvių bandą, tik šįkart niekas nepuolė, tad pavyko išvengti aukų. Įdomesnė grupelė iš priekio atjojo žirgais, nebuvau dar matęs tokiuose keliukuose. Gal visai smagu taip keliauti. Sekanti keliones dalis kilo į perėją (2500m) - šitą dalį ėjom dviese su Ramune. Rasa su Aleksandru keliavo aplinkui(dėl objektyvių priežasčių). Pakilimas nieko labai įspūdingo, bet užlipus atsivėrė neeilinis vaizdas į didžiules uolas ir tarpeklį tarp jų. Šiek tiek pašnekėjom su jauna olandų pora. Jie keliauja į tą pačią vietą kaip ir mes. Tik miega palapinėje. Nusileidimas po perėjos buvo labai status, vienoj vietoj Ramunė netgi paslydo ir griuvo(laimei nesusižeidė). Apačioje kalno matėsi nedidelis ežeriukas, aplink kurį buvo pilna žmonių. Nusileidom ir mes. Ramunė įkalbėjo išsimaudyt. Visai nieko :). Nebuvo šaltas vanduo, tik labai akmenuotas krantas. Apdžiuvę pradėjom lipti aukštyn į 2745m rif Lagazuoi. Refuge'as matėsi jau iš toli. Tik matyt dėl aukščio buvo gana nelengva. Pakeliui apžiūrėjom pirmo pasaulinio karo bunkerius: pasirodo čia vyko kovos tarp italų ir austrų vengrų. Įdomūs urvai(ir ne tik).Pasiekus viršūnę sutikom Aleksą su Rasa, kurie lygiai tuo pačiu metu pakilo keltuvu. Be abejo nuo tokios aukštos viršūnės į visas puses grožėjomės puikiais vaizdais. Vėl gavom kambariuką su patalyne! Puikumėlis :) Po sočios vakarienės dar pašnekėjom su įvairiais keliauninkais. Olandų porelei leido palapinę pastatyt terasoj. Kadangi naktį šaltoka, jiems paskolinom porą užklotų iš savo kambario. Yra wifi, bet kažkodėl neveikia. Bandėm "taisyt" patyliukais perkraudami rūterį - nepadėjo.

Alta Via 1 - Day 4

Ryte atsikėlėm puikiai išsimiegoję. Gausūs pusryčiai nuteikė gerai dienai. Tik kažkaip nevisai supratau sistemą su virtais kiaušiniais ir išsitraukiau neišvirusį - tik pašildytą kiaušinį. Pralupus baltymas išbėgo lauk. Šią dieną planavom išbandyti nusileidimą kariniais tuneliais. Įspūdinga vieta. Maždaug 300 vertikalių metrų vien tuneliu. Tamsu, drėgna. Reikalingi prožektoriai ir pirštinės. Tas tunelis buvo italų kariuomenės. Jame lindėjo nemažai kareivių kovojančių su austrais vengrais. Kiek rašo giduose, daug daugiau žmonių mirė dėl šalčio ar griūčių, nei kad mūšiuose. Tuneliai kai kuriose vietose ankštoki, man su kuprine teko eiti žąsele. Su mumis leidosi vokietis Lukas ir portugalas Eduardo. Eduardo išlįsdamas iš vieno tunelio prasibrėžė savo plikę, tai užklijavau jam pleistriuką :) Toliau be nuotykiu nusileidom iki Passo Falzarego. Per šią vietą eina dviračių maratono trasa , tad matėm daug dviratininkų besifotografuojančių atminimui. Užsipildę vandens atsargas pradėjom kilti aukštyn. Pradžia nesudėtinga, bet veliau teko beveik lipti uola. Pagaliau pasiekėm Averau perėją. Čia stabtelėjom 10 min pertraukėlei, ir mus čia pasivijo Lukas, kuris prieš tai buvo mus gerokai pralenkęs, bet nusuko ne tuo keliu ir turėjo keliauti sudėtingu maršrutu. Taigi reik nepamiršt budrumo. Po perėjos sekė rif. Averau, kuris pagal musu turimą knygelę laikomas geriausia viso maršruto virtuve. Čia ragavom įdomaus vietinio patiekalo: koldūnų(ravioli) su burokelių įdaru. Štrudelis taip pat buvo puikus. Ilgokai užsisėdėjom, nes vėl susitikom su ta olandų porele, taip pat prie mūsų stalo prisėdo Lukas. Aptarėm kitas keliones: tiek Lukas, tiek olandai yra įveikę Anapurnos treką Nepale. Pasidalino įspūdžiais. Kai jau išeidinėjom atkeliavo ir Eduardo, rodė man kad jau nebėga kraujas iš praskeltos galvos - pagydžiau :) Užlipom dar vieną 100 metrų aukštyn iki galutinio dienos tikslo - rif.Nuvolau. Tikrai verta dėmesio vieta. Namukas aukštai ant uolos. Matosi daugybė viršūnių. Savininkė kanadietė, ištekėjusi už italo. Namuke gavom jaukų keturvietį kambariuką, su dviem dviaukštėm lovom. Nėra dušo ir šilto vandens. Tualetai lauke. Bet yra veikiantis wifi - iš karto įkeliu vakarykštį pasakojimą. Po vakarienes, dar kokią valandžiukę pasėdim lauke. Stebim kaip saulė leidžiasi už kalnų viršūnių. Jokio vėjelio - tikras malonumas.

Alta Via 1 - Day 5

Ryte turėjom pasirinkimą, ar eiti paprastu taku, ar keliauti kiek trumpesne dalimi, kuri turi porą via ferrata atkarpų(stačios dalys turinčios geležinį lyną karabinams). Išsiklausinėjom namuko šeimininkės apie ta via ferrata gabaliuką. Ir ji patikino, kad ta dalis trumpa ir nelabai sudėtinga - praeina net vaikai. Tad apsisprendėm eiti ir mes. Iš tikrųjų smagus nusileidimas, bet reikia būti ypač atidžiam ir laikytis virvės. Beveik alpinizmas smile emoticon Kažin ar iš foto matysis statumas, kuriuo lipom. Nusileidę nuo kalno pasiekėm Passo Giao. Stovėjimo aikštelė ir bariukas. Užklausiau kasoj sėdinčio vyro ar vanduo iš krano geriamas(paskutiniuose dviejuose refuge'uose vanduo nebuvo geriamas), į ką jis atsakė : kartais taip, kartais ne. Paklausiau kodėl, jis atsake kad nežino smile emoticon Na bet prie baro dirbančios merginos patvirtino, kad vanduo geriamas. Taigi užsipildėm savo gertuves ir patraukėm toliau. Kelias ėjo per žolėtus slėnius, kur vėl matėm beslankiojančius švilpikus, tiesa šįkart iš labai toli. Per dieną turėjom pereiti 4 nedidukes perėjas. Artėjant prie pirmos, jos viršuje pamatėm lyg ir kalnų ožkas. Susidomėję paspartinom žingsnį, nors įkalnė buvo labai stati. Užlipus iki viršaus paaiškėjo, kad čia asiliukų banda. Apie 10. Nepiktybiški iš pirmo žvilgsnio. Šiek tiek už jų susiradom pievą, kur nusprendėm užkasti priešpiečius - dieną prieš, iš kažkokio vietinio prekeivio įsigijom porą gabaliukų sūrio(beje, juos daviau nešti Ramunei smile emoticon ). Tik išsipakavus ir pradėjus pjaustyt sūrį (bei kitas gėrybes - įvairius batonėlius), asiliukai susidomėjo maistu ir pradėjo gana artimai lįsti prie mūsų, norėdami įsiprašyti į draugiją. Teko nešdintis toliau. Gerai, kad Ramunei apskritai pavyko nuvyt juos, naudojant lazdą kaip botagą. Priešpiečius sukirtom už kelių šimtų metrų, pievelėje su vaizdu į kalnų ežeriuką. Toliau keliaujant užklupo pirmas lietus per šią kelionę. Debesis atrodė nemažas, tad išsitraukėm visas striukes/kelnes nuo lietaus. Bet gavom vos kelis lašus, ir po kokiu 20 min, teko vėl nusirengti. Pamažu leisdamiesi žemyn pasiekėm nakvynės vietą: Rifugio Città di Fiume. Namukas neblogas, bet nakvoti teks 6-se. Turim dvi dviaukštes lovas, sustumtas viena šalia kitos. Nuvaikėm vieną italą, kuris jau buvo įsikūręs viršutinėj lovoj, ir turim du šeimyninius aukštus smile emoticon Mes su Ramune užsikorėm į viršų. Dušas su žetonu, Karštas vanduo bėga 4 minutes. Reikia suktis kaip įmanoma greičiau smile emoticon Eduardo(portugalas) nesugebėjo įmesti žetono į aparatą, tai prausėsi po šaltu(o vanduo tikrai ledinis). Vakarienės metu buvom pasodinti su 3 olandais. Labai linksmi vyrai. Šitą maršrutą ėjo prieš 28 metus. Dabar eina pusę jo. Buvo smagu paklausyti jų istorijų. Vienas netgi dirba su projektais kosmosui - kažkokią roboto ranką gamina. Viena iš įdomesnių olandų istorijų, apie tą pačią kelionę prieš 28 metus : po trekingo kalnuose nuvažiavo į kažkokį kempingą prie jūros, ir ten šalia jų palapinę buvo pasistačiusios dvi merginos(nepažįstamos). Abi jos šiuo metu yra dviejų iš pasakotojų žmonos smile emoticon Scenarijus holivudinei melodramai smile emoticon Na su jais dar susitiksime rytoj. Nes nakvosim tame pačiame namuke. Prieš miegą dar pasėdėjom lauke. Kadangi nakvojam žemiau(1900 m), lauke gana šilta net sutemus. Matosi kaip tolumoj žaibuoja. Galbūt naktį bus lietaus.

Alta Via 1 - Day 6

Nors vakaras buvo labai ramus ir šiltas, naktį kilo nemaža audra su perkūnija. Labai stipriai lijo, ir kokią valandą trankėsi griaustinis. Ryte dangus vėl buvo giedras. Pagal klasikinį Alta Via 1 maršrutą diena turėjo būti trumpa: vos 3:40 h, bet mes iš trijų trumpų dienų padarėm 2 dienas. Todėl prie šios dienos maršruto prisidėjo dar 2h. Pradžia gana paprasta - nusileidimas žemyn. Artimiausiam refuge dar ir pyrago gabaliuką sukertam. Apskritai visuose refugeuose būna bent pora pyragų rūšių. Beveik visur būna štrudelio(mano mėgstamas desertas nuo "Inglourious Basterds" filmo laikų). Kiek toliau nueinam iki vienos fermos, kurioje galima prisipilt vandens iš kraniuko lauke. Nuo jos reikia šiek tiek palypėt per pievas, kur Ramune įsigudrina prisirinkt mėlynių. Vienu metu labai gerai matosi Sella kalnų masyvas, bet veliau pasislepia už kitų kalnų. Prieinam dar vieną fermą, kur sutinkam vieną šeimyną: tėvai su 9 metų berniuku. Juos buvom sutikę pačią pirmą dieną. Keliauja Alta Via 1 taip pat. Tik kažkurią dieną buvo supaprastinę: atkarpėlę pavažiavo autobusu. Už fermos ilgokas pakilimas asiliuku taku. Žymiai lengviau kilti ilgais nuožulniais zigzagais. Tad be didesnių bėdų pasiekiam rif.Coldai. Čia turėjo būti pabaiga trumpos dienos. Mums lieka 2h iki keliones galo. Karštoka, nusprendžiam papietauti. Po maždaug valandos išlendam į lauką ir matom kaip į slėnį artinasi audra. Labai vėjuota, artėja tamsus debesis ir matosi kad už kelių kilometrų slėnyje jau lyja. Pradedam eiti bet už kokių 10 min supratę, kad lietus tikrai artėja užsimetam neperšlampamus drabužius. Šįkart neapsirinkam, audra mus pasiekia priartėjus prie gražaus ežeriuko (Coldai). Pradeda stiprokai lyti, vėjuota. Atrodo kad likom vieni kalnuose. Prie ežero nei gyvos dvasios. Iš pradžių atrodo, kad bus nelengva, bet intensyvus lietus neužtrunka, o vėliau lietaus stiprumas kaitaliojasi - tai aprimsta, tai vėl lyja kaip iš kibiro. Perlipame į kitą slėnį, kur matosi galutinis keliones tikslas rif. Tissi. Jis dar gana toli, ant aukštos kalvos, į kurią iš lėto užsiropščiame (statoka, tad pakilimas nėra labai lengvas). Refuge jau randam Luką ir tuos 3 linksmus olandus. Eduardo liko rif.Codai. Įsikuriam. Dušas čia kainuoja 5 EUR už 5 min - kaip supratau naudojamas lietaus vanduo, tad stengiasi taupyti. Olandai papasakoja, kaip atvyko prieš pat lietų. O kai keliavo pro Coldai ežeriuką, aplink jį buvo minimum 50 žmonių. Balkone mus užkalbina australai. Pasišnekam - jau kelios dienos haikina Dolomitinėse alpėse. Jie keturiese - du jauni, o du gerokai vyresni. Aleksas užklausia amžiaus - vyrui 71! Tikėkimės ir mes tokių metų vis dar bastysimės po kalnus smile emoticon O kol kas užbaikim šį maršrutą: lieka dar 4 dienos iki Belluno.

Alta Via 1 - Day 7

Sekmadienio rytas po lietingos dienos vėl be debesėlio, todėl galim pafotografuot žemiau esantį slėnį su ežeriuku. Prie šalimais esančio kryžiaus 4 skautės itališkai choru skaito kažkokį tekstą(gal meldžiasi). Diena turėtų būti kiek trumpesnė nei vakarykštė. Pradedam leistis žemyn. Pagal knygutę(gidą) turėtumėm užtrukti 1:45, bet kelias gana status ir užtrunkam ilgiau. Einam per miškus, kur turėtų būti voverių, bet nei vienos nepavyksta pamatyti. Išlindus iš miško pasirodo bulius. Jis gauruotas ir dideliais ragais. Iš pradžių net pamaniau, kad koks laukinis. Bet pagal auskarus panašu, kad kažkam priklauso. Apačioje randam refuge'ą - kadangi po pusryčių jau prabėgo pora valandų, pats laikas desertui(štrudeliui su kava) smile emoticon Gražus vaizdas į kelis dolomitų bokštus. Vienas jei gerai pamenu vadinasi Venecijos bokštas. Po užkandos dar šiek tiek pasileidžiam žemyn - iki 1420m, ir tada prasideda labai status pakilimas mišku. Reikia įkopti į 1800m perėją. Likus kokiam 100m išlendam iš miško ir mažas debesėlis pradeda lyti. Kuri laiką netgi šviečia saule. Tad rengtis lietui atspariais drabužiais visai nesinori. Bet kai lietus sustiprėja įlendam į striukes. Lietus užtrunka gana trumpai - kai už kokiu 15/20 min pasiekiam perėją vėl sausa(ir karšta). Iki dienos maršruto galo lieka mqždaug pora valandų ėjimo. Perlipę dar vieną kalną(1900m) randam suoliuką puikiai tinkantį priešpiečiams. Išsijuosę mažinam maisto atsargas - reikia atsikratyt papildomu svoriu. Aišku mano maisto atsargos apdairiai duotos Ramunei, tad mano pečių nespaudžia smile emoticon
Po dar vienos valandėlės pasiekiam keliones tikslą rif. Carestiato. Puiki vieta - naujai suremontuota. Čia vėl gaunam 4vietį kambariuką. Iš terasos vaizdas į kalnų viršūnes skendinčias nedidukame rūke. Besirenkat vakarienę netgi pavyksta pašnekėt su virėju: jaunas barzda apžėlęs bičas smile emoticonParekomenduoja kelis patiekalus. Kadangi kelyje užtrukom ilgokai (apie 9 h) tai neužilgo laukia alus ir vakarienė. Olandu trijulė irgi čia - pritaria, kad labai graži vieta (tiek namukas, tiek vaizdai aplinkui). Su jais dar karta pasimatysim rytoj - vėl nakvosim tame pačiame namuke. Lukas irgi laikosi drauge. Po vakarienes su Alexu sužaidžiam kelias partijas šachmatais. Tikiuosi ryt rūkas išsisklaidys iš greta esančio slėnio. Turėtu būti gražių nuotraukų smile emoticon

Alta Via 1 - Day 8

Diena turėtų būti trumpesnė: 4 valandos, todėl galim atsipalaiduoti. Nusileidę iki sekančio refuge'o(tradiciškai kava ir štrudelis smile emoticon ) turim gabaliuką paėjėt keliu. Netikėtai pastebim, kad visos pakelės apaugę avietėm. Dar 20 minučių praleidžiam rinkdami uogas (į burnas). Pakilimas prasideda vėliau. Jis turi būti vidutiniško ilgio : apie 500 m, bet einasi visai lengvai. Nėra labai status, be to didžioji dalis eina mišku, tad nėra per karšta. Miške pastebėjau nedidelę tamsiai rudą gyvatę. Ji greit spruko į šalį, vos spėjau parodyt Ramunei. Išlindus iš miško takelis vingiuoja palei kalną, leisdamas pasigrožėti vaizdu į slėnį, kuriame matosi bent keli kaimeliai. Gaila fotografuoti sudėtinga, nes visas vaizdas skendi migloje. Tarp akmenų skraido įdomūs žiogai. Patys juodi, sparnai oranžiniai. Skrenda gana garsiai, lyg su motoriuku smile emoticon Netrukus Ramune pastebi dar viena gyvačioką. Šis irgi bando sprukti, bet būna kelis kartus pagautas už uodegos ir partemptas atgal - kad pozuotu foto kadrui. Palipę dar koki 100m prieinam negyvenama namuką, galinti priglausti keletą kalnų keliautojų. Yra židinys, yra malkų, gultų ir t.t. lauke yra geriamo vandens srovė. Yra netgi dalgis(!), turbūt, kad apsistoję keliauninkai nenuobodžiautu dyki: galima gi ir žolę nupjauti smile emoticon Truputį pailsėję lipam iki perėjos (1940 m). Prie jos dar galima apžiūrėti apgriuvusias kareivines. Visai įdomu. Čia keliukai išsiskiria, bet patikrinus paaiškėja kad abu turėtų vesti į ten pat: mūsų dienos tikslą. Paskutinę atkarpą pasirenkam eiti "variantu", su gražiu vaizdu į slėnį. Nakvynės namukas visai nieko - pagal aprašymus tikėjomės kiek prastesnio lygio. Miegam 6-viečiam kambary, bet kaimynų nėra. Tad visas kambarys mūsų. Vakarienei pasirinkimai panašūs, kaip ir kitose vietose. Jau 3-čią ar 4-tą vakarą iš eilės valgysiu guliašą smile emoticon Vėl vakarieniaujam su olandais: jie kitą diena jau eis link autobuso, baiginėjasi atostogos. 22:00 namuke visos šviesos išjungiamos. Ryte pabudes matau, kad vis tik miega dar vienas kaimynas su mumis - kada jis atslinko neaišku smile emoticon


asdscAlta Via 1 - Day 8

Alta Via 1 - Day 9

Naktis buvo vėsesnė nei įprastai, tad gerai išsimiegojom. Bet rytą oras neskubėjo sušilti. Pradėjom kopti kalno šešėlyje, todėl po truputį kylant aukštyn darėsi vis vėsiau. Net prireikė užsivilkti šiltesnį bliuzoną - kitomis dienomis net su maikute buvo per karšta. Pagal aprašymą ši diena turėjo būti viena gražiausiu viso žygio dienų. Ir tikrai nenusivylėm. Užlipus į 2.4 km viršūnę atsivėrė naujas slėnis ir už jo susirikiavę kelios kalnų grandinės. Lengvas rūkas vis dar trukdo, bet dauguma vaizdų ryškesni nei prieš porą dienų. Dienos maršrutas tik 3 valandos, tad darom ilgas pertraukas. Be to ir fotografuoti tikrai yra ką. Ant kalno viršūnės randam plastmasinį buteliuką, Marijos formos. Neypač derinasi prie gamtos, bet turbūt koks religingas žmogus užnešė. Besileidžiant žemyn man pirmąkart prireikia akinių nuo saulės: akmenys labai balti ir atspindi saulę - paskausta akis. Nuokalnė gana stati, bet vis naujos viršukalnės neleidžia pavargti. Besileisdami aptinkam kelis švilpikus. Prie vieno iš jų pavyksta prieiti gan arti. Stori, tingūs gyvūnėliai - šiuo metu kalnuose jie nebeturi natūralių priešų, tad ir augina lašinius. Sudorojam paskutinius užkandžius(batonėlius). Rytoj jau baigiam kelionę, ir turėtumėm išsiverst be jų. Kalno apačioje laukia rif. Pian de Fontana, čia ir praleisim paskutinę naktį kalnuose. Be to, pirmąkart per visą kelionę miegosim bendrame miegamajame su daug žmonių. Kadangi ateinam anksti, galim išsirinkt lovas. Dušas tik šaltas, bet nėra ledinis, taigi pavyksta išsimaudyti. Po šių malonių procedūrų einam išgert alaus (su užkandžiais ) smile emoticon pašnekam su keliais keliautojais: įspūdingiausia maršrutą keliauja vokiečių porelė : nuo Miuncheno iki Venecijos (29 dienos). Vakarienei pagaliau galim pasiimti kažką kito nei guliašas su polenta. Prie mūsų staliuko sėdi pagyvenusi italų pora, veliau dar prisijungia vokiečiai(kita pora). Aleksas bando kalbėti itališkai su italais, naudodamas visas kitų kalbų žinias, ir sekasi visai neblogai(išmoksta naujų žodžių). Vokiečiai irgi linksmi, tad tikrai visai smagu. Maistas labai skanus, ir alus neblogas. Aleksas tiek įsišneka su italais, kad šie mus pavaišina grapa smile emoticon visai nieko gėrimas, tik stiprokas.

Alta Via 1 - Day 10


Naktis bendrame miegamajame nesukėlė didesnių problemų. Gal kiek trūksta vietos pasidėt kuprinę, bet šiaip viskas OK. Rif. Pian de Fontaina personalas man labiausiai patiko iš visos kelionės. Tikrai labai draugiški, neįkyrūs ir malonūs žmonės. Iš paskutinės dienos nieko nesitikėjau - turėjo būti ilgas nusileidimas (apie 1200 m). Daug kelio miškuose. Tačiau pati kelionės pradžia vėl kilo į kalną (apie 200 m, iki kokių 1900m). Ir iš viršūnės vėl turėjom gerų vaizdų į Schiara kalną. Per šį kalną galima taip pat tęsti Alta Via 1 maršrutą, bet būtinai reikia karabinų ir šalmų, nes yra status via ferrata nusileidimas. Mes jau iš anksto buvom suplanavę kad šią dieną leidžiamės iki La Pissa stotelės ir iš ten autobusu važiuojam iki Belluno. Po apžvalgos iš aukštai, prasidėjo ilgas leidimasis žemyn per miškus. Didžioji dalis kelio gana lengva - nuožulnus ir platus keliukas. Užtrukome ilgiau nei prognozavo mūsų knygelė, taip pat pakeliui pavyko stabtelėti deserto. Leidžiantis žmonių labai daug nepasitaikė - vos keli. Labiausiai įstrigo viena jauna liūdna porelė. Atrodė labai išvargę. Kadangi mūsų refuge nemiegojo, galbūt nakvojo lauke, o tai visada sunkiau. Nusileidus iki pat apačios sutikom didelę vokiečių šeimyną: juos buvom matę paskutiniuose dviejuose refuge'uose. Vokiečiai buvo atėję prieš 15 min, o autobuso teko palaukti dar kokiu 40 min. Vidurdienį autobusas daro 2h pertrauką. Na šiaip ar taip įveikėm visą Alta Via 1! Parvykę i Belluno dar bandėm išsiaiškinti ar pavyktų nuvykti iki Lago di Braies tą pačią dieną, ir nors buvo tik 15:00 susiorganizuoti tokios keliones nepavyko. Mums reikėjo atvykti iki Cortina prieš 17 val, o anksčiausia galimybė buvo išvažiuoti 16:00 iš Belluno ir kažkada po 18:00 būti Cortinoj. Tad ramiai nuėjom iki viešbutuko, nes mašinas galim pasiimti tik ryt. Vėl prabanga: balta patalynė, dvigulė lova, atskiras dušas smile emoticon maži malonumai. Belluno turistų informacijos centre gavom po ženkliuką kad įveikėm šį maršrutą(reikėjo parodyti antspaudus, kuriuos rinkom kiekvienam refuge). Vėliau apžiūrėjom Belluno: mažas simpatiškas miestukas. Na ir vakaro kulminacijai vakarieniavom klasikiniam itališkam restoranėlyje: picos, alus ir kiti skanumynai. Panna cotta buvo nuostabi smile emoticon. Kaip jau minėjau, prie ežero nuvažiuosim rytoj, o paskui su Ramune planuojam dar nuvažiuoti kokiai dienai i Veneciją(Aleksas su Rasa lėks į Briuselį, nes turi reikalų). Štai ir baigiasi mano kasdieninis dienoraštis. Ačiū tiems kas skaitė. PABAIGA

Nuotraukos


Nuotraukas fotografavau savo telefonu, tad kokybė nėra labai gera. Bet google automatiškai jas pakoregavo, tad susidaryti įspūdį tikrai užteks -> SPAUSKIT NUORODĄ