Trekas aplink Monblaną - Tour du Mont Blanc
Trekas aplink Monblano kalną - prancūziškai vadinamas Tour du Mont Blanc (trumpinant - TMB). Ši kelionė paliks gražiausius įspūdžius: tai proga išbandyti save, bei tuo pačiu pasimėgauti didingais gamtos vaizdais.
Įdėja keliauti aplink Monblaną pametėjo kolega Ramūnas, pats dalį kelionės planuojantis išbandyti šiek tiek vėliau. Aš prisijungiau prie šaunios 8 lietuvių grupės (dvi šeimos - su vaikais) - tikrai smagi kompanija, kartu su jais ir įveikiau visą maršrutą.
Šiek tiek panaršiau internete: lietuvių kalba informacijos apie TMB labai nedaug. Va straipsnis grynas.delfi.lt : http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/7-vaizdingiausi-pesciuju-marsrutai-pasaulyje.d?id=61895215 , kuris yra šiek tiek klaidinantis. Pamėginsiu surašyti savo įspūdžius ir praktinius patarimus tiems, kas norėtų įveikti TMB.
(VISOS NUOTRAUKOS PAČIOJE ĮRAŠO PABAIGOJE)
1) http://www.autourdumontblanc.com/
Pagrindinis ir svarbiausias portalas. Čia rasite visas detales kaip keliauti, žemėlapius, lankstinukus, galėsite suplanuoti ir užsisakyti nakvynę. Kartais informacijos kiek per daug, tad galima ir pasiklysti.
2) http://www.walkingthetmb.com/ (patikrinta 25/06/2015 - nebeegzistuoja!)
Šis puslapis labiau koncetruotas, ir davė nemažai naudos besiruošiant kelionei. Labai glaustai ir aiškiai papasakota apie kelionę. Aiškesnis daiktų sąrašas.
Diena prasidėjo neblogai. Šiek tiek apniūkęs dangus, bet šilta ir nelyja. Pusryčiai mano nakvynės vietoj buvo gana skurdoki. Sausi pusryčiai ir duona su sviestu. Po pusryčių nulipau kalnu žemyn, kur gyveno mano kelionės draugai. Iš ten sutarėm eiti dviem grupelėm: dalis keltuvu užsikelia į kalną ir eina iš ten, o dalis (aš, Šarūnas ir Aurimas) keliaujam į kalną pėstute. Pakilom gana sklandžiai - kelias apie 10 km, nepamenu kiek vertikalių, bet turiu endomondo įrašą. Vaizdai gerėjo belipant, be to išlindo saulė. Užlipus galvojau nusipirkt hot dog'ą, bet kioskeliui baigėsi dešros. Tad paėmiau snikerį. Po kiek laiko pasivijom ir kitą grupelę, kuri kėlėsi keltuvu (nusileidom apie 100 m ir pakilom kokius 250 - atstumas apie 4 km). Staiga supratau, kad neturiu piniginės. Greičiausiai palikau kai pirkau snikerį. O atgal grįžt 2 val kelio.. Na ką gi, išsikeikiau kaip mokėjau ir išmyniau atgal. Pasiekus kioską piniginę radau! O ten viskas vietoj: pasas, kortelės, "cash'as". Būčiau likęs be nieko. Ką gi, grįžau atgal ir nupėdinau iki nakvynės vietos. O tai buvo visai nelengva, nes dar nemažas gabaliukas buvo likęs (kokios 3val) nuo ten kur nusprendžiau grįžti.. Ilgas nusileidimas, po to dar 35 minučių pakilimas ir aš jau vietoj.. 28 km ir 9 valandos ėjimo.. Ilga dienelė Nakvojam Auberge du Truck. Yra tik vienas nakvynes kambarys kuriame telpa 28 žmonės, kokių 20 lovų užimta.. Vakarienė buvo visai nieko, lauksim pusryčių. Internetas (net roamingas) neveikia. Jau gulinėju lovoj, ir kažkas bando knarkt.
Miegojosi visai gerai. Pamiršau paminėti, kad dušo nebuvo, tik kriauklės su šaltu vandeniu. Iš pat ryto lijo, bet kol pavalgėm pusryčius nustojo. Pagal planą buvo 4 val ėjimo - diena pailsėjimui. Maršrutas prasidėjo nusileidimu iki Les Contamines. O vėliau pakilom aukštyn šiek tiek. Pasiekėm nakvynės vietą per 3:30h. Čia paaiškėjo, kad man vietos nėra, nes nesu užsisakęs, o namukas pilnai užsakytas (50 žmonių). Paklausiau kur artimiausia galimybė pernakvoti. Sako už 2h kelio. Na ką, užsidėjau kuprinę ir pirmyn.. O kelias ištisa įkalnė. Pirmas kelio ženklas rašo, kad iki nakvynės 2:50 h. Ką darysi - lipu. Užtrukau 2:15h. Jau buvau praradęs viltį, kad prieisiu - labai nelengvas pakilimas. Prieš pabaigą baigėsi vanduo. Bet buvo likę vos 5 min kelio. Atėjus užeigoje buvo vietų. Kambary miegos apie 20 žmonių. Turi pilstomo leffe alaus, kurio iš karto ir užsisakiau. Vieta smagi: yra žaidimų, gitarų (3 vnt). Vienas vokietis kaip tik brazdina. Reiks veliau ir man kokių kalėjimo dainų pagroti. Dušas veiks nuo 17:00 val. Laukiu nesulaukiu - prie manes niekas nesėda, matyt kvapas atbaido. Aukštis ~2,4 km.
Vakarykštė diena užsibaigė smagiai. Dušas buvo - nors ir vėsokas, bet ne ledinis. Vėliau vakarienės metu susipažinau su keliais vaikinukais: ispanu ir dviem broliais suomiais. Suomius išmokiau žaist kortomis durnių. Iš ryto buvo šiek tiek nerimo ar rasiu laisvos vietos sekančiam nakvynes taške. Išėjau kartu su ispanu, kuris kaip ir aš nieko nebuvo užsisakęs. Nusileidimas buvo nelengvas. Ir žemiau esančiame miestelyje paprašėm informacijoj, kad mergina paskambintų į sekančią nakvynės vietą. Paskambino ir išsiaiškino, kad vietos tikrai yra. Tada pamėginau paskambinti pats ir užsirezervuoti telefonu: paskambinus man sako, kad nėra vietų. Kažkokia nesamonė, vėl išmaldavau informacijoj merginos, kad paskambintų: dabar ir jai sako, kad nėra. Nusiminiau, bet sugalvojau alternatyvą. Miegot miestelyje, o ryte varyt autobusu iki tos nakvynės vietos (Mottetes). Užsisakiau vietą miestelyje. Bet galvoju: visa diena prieš akis. Nueisiu iki Mottetes bent pažiūrėt. Ispanas sako, kad irgi prisijungs. OK.. Pradėjom eiti. Žinojom, kad keliukas turi būt asfaltuotas ir palei upę. Einam einam, kažkaip itartinai lengva. Kelias turėtu kilt - o jis leidžiasi. Po valandos ėjimo, nesimato jokių orientyrų, o ir kaimą turėjom jau prieit. Pasižiūriu už posūkio - o ten kelias visai žemyn nuvinguriuoja.. Kažkas ne taip. Išsitraukiu mobilų ir įsijungiu Google Maps. Och tu rūpūs miltai! Einam link Burg Saint Maurice. Visai į kitą pusę nei reikia. Ką gi, valanda atgal.. Iš piktumo ant savęs pradėjau labai greit eit, ir suplukęs, po 5 valandų kelionės (skaičiuojant iš viso nuo ryto) pasiekiau Mottetes. Ispanas atsiliko, ir jo daugiau nemačiau. Pakeliui sutikau suomius broliukus, kurie ėjo i tolimesnę užeigą. Aplenkiau kažkokią moterį pracūzę. Pasisveikinau kaip visada. Jinai man sako, ar ne tave mačiau šiandien i Bourg Saint Maurice žygiuojant? Žodžiu, bastausi po regioną kaip prisuktas. Galų gale atėjus į Mottetes paaiškėja, kad vietos yra! Super naujienos. Užsisakau pracūzišką blynelį su uogiene. Yra dušas veikiantis visą dieną. Pati užeiga labai jauki. Simpatiškos šeimininkės dukros sukasi virtuvėj ir nešioja maistą. Vėliau ateina kelionės draugai. Pasipasakojam nuotykius. Vakare puiki vakarienė su muzika ir dainom. Labai gera tokios chaotiškos ir sunkios dienos pabaiga.
Naktį stipriai lijo. Taip stipriai, kad užgožė knarkimą bendrame kambary. Ryte taip pat lyja, bet dabar jau neypač smarkiai. Tas žinoma jokių keliautojų nesustabdo. Nuo ryto kylam 700 m aukštyn. Ant kalno debesis-rūkas, plius lyja. Bet čia jau siena su Italija. Kelio nelabai matosi ir šaltoka. Pradedam eiti vienu keliuku paskui kažkokius prancūzus. Bet vėliau, kaip patyres pasiklydimuose išsitraukiu žemelapį ir nusprendžiam, kad einam ne ta kryptimi. Kadangi buvom nuėję tik truputuką, grižtam ir pasirenkam tiesesni maršrutą. Po to jau nesudėtingas nusileidimas, dar vienas pakilimas ir pasiekiame Courmayeur slidinėjimo trąsas ir keltuvus. Nakvynės namai puikūs. Visi 9 gyvenam 10-viečiam kambary. Apskritai nakvynės namuose esam vieninteliai klientai. Turim atskiras lovas(kas po paskutiniu trijų naktų atrodo nerealu!). Pagaliau atsirado kažkoks telefono ryšys, internetas. Žodžiu puikumėlis. O ir debesys prasisklaido. Tad sėdim lauke ir su malonumu aptarinėjam kitų dienų planus. Atrodo, kad bus tik lengviau ir lengviau. Ir iš tikrųjų pagal planą is likusių dienų tik viena bus ilgesnė, o kitos po 3-4 valandas Tuoj pradėsiu storėti.
Rytas be jokio debeselio iš karto nuteikė saulėtai dienai. Susikrovę mantą nusileidom i Courmayeur. Visai nieko miestukas. Didžiausias is tų, kuriuose buvom. Susiradom parduotuvę, kur nusprendėm nusipirkt maisto priešpiečiams. Paėmiau pusę kilo gorgonzola sūrio, dešrigalį ir bagetę. Na dar šokolado šiek tiek. Viso gal ir susidarė apie 1 kg, bet kaip jis sunkiai atgulė ant mano gležnų pečių :) Pradėjus eiti nusprendžiau laikytis prie brolių šaunuolių: Aurimo (18 m) ir Šarūno (19 m). O jie savo ruožtu nusprendė pabandyti eiti tikrai greitai. Lipom labai stačiu maršrutu. Jis paskaičiuotas 2:30h. Užlipom per valandą.. Aš žinoma vos gyvas :) Paskui buvo galima pasirinkti lengvesnį ir trumpesnį, arba ilgesnį, bet sunkesnį. Žinoma pasirinkom ilgesnį :) Jis buvo nepaprastai gražus. Ėjimas kalnų viršūnėmis tarp dviejų slėnių. Bet žinoma nelengvas. Knygutėje rašo, kad šitas ilgesnis maršrutas yra buvusi TMB dalis. Bet daug žmonių pradėjo piktintis ir TMB palengvino nukreipdami kelią lengvesne dalimi. Bet kokiu atveju perėjom ir sėkmingai pasiekėm nakvynės vietą. Gavau lovą ir miegosiu šalia to ispano, apie kurį rašiau anksčiau (kur kartu pasiklydę buvom). Geras bičas, bet dėl visa ko suvalgiau porą skiltelių česnako, kad nelįstų bučiuotis. Vakare vėl buvo puiki vakarienė, kur maloniai pašnekėjau su latvių pora ir britų pora. Latviams pirma tokio tipo kelionė, o britai (pagyvenusi pora) nemažai išmaišę pasaulio. Įlipę į Mont Blanc, Kilimandžarą ir t.t. Latviai mane atpažino iš pirmos dienos. Kai vaikščiojau pirmyn atgal piniginės - tai pasakojau savo nuotykius ir juokinau prie stalo sėdinčius keliautojus. Britai pasiūlė naujų įdėjų kelionėms - pasirodo yra labai panašus maršrutas Šveicarijoje. Na reiks pažiūrėt :) Buvau per daug apsidžiaugęs, kad laukia lengvesnės dienos. Pasirodo rytoj vel sunkus maršrutas, o palengvės tik poryt. Bet fizinė forma labai pagerėjo po pirmų dienų - įlipsim!
Žygis suplanuotas 11 dienų, tad 6-ta diena žymi pusiaukelę. Šiek tiek liūdna, kad laiko lieka vis mažiau. Iš pat ryto buvo saulėta, bet po pietų orų prognozė žadėjo lietų. Išėjom gana tradicišku laiku 8:00. Iš pradžių laikėmės krūvoje, bet prasidėjus pakilimams vėl prisijungiau prie brolių. Šįkart su jais buvo ir jauniausias Justas (11 m), nešantis 8 kg kuprinę. Užkopėm į 2,5 km viršūnę, esančią ties Italijos siena ir įkėlėme savo kojeles į Šveicariją. Pažintis su Šveicarija prasidėjo ilgu ir nesudėtingu nusileidimu. Priėję pirmą užeigą užklausėm ar yra deserto, ir mūsų laimei sužinojom, kad už 5 min iškeps obuolių pyragas. Belaukiant pyragiuko mus pasivijo latvių porelė, apie kuriuos jau buvau užsiminęs. Su jais dar susitiksim 7-tą dieną. Jie nakvos toje pačioje vietoje. Latviai irgi užėjo pyrago ir išsiaiškino, kad šiam Šveicarijos pakrašty padavėjomis dirba dvi latvės merginos. Mažas pasaulis. Po pyragiuko toliau leidomės žemyn (2-3 valandas). Užklupo mini lietus, bet rimtesnių sunkumų išvengėm. Atėjom į La Fouly miestuką. Tik ižengus matom didelį barą/restoraną, kelis namukus, informacines lentas. Pradedam naršyti po google maps kur čia ta mūsų nakvynės vieta - pasirodo, kad tai tas baras/restoranas. Kambariukas labai mažas, bet telpam. Užtat vakarienė labai gera. Apskritai, šioje kelionėje pirmą kartą išbandžiau kas yra half-board (vakarienė + pusryčiai). Visai patiko. Kiekvienos vakarienės metu lauki siurprizo. Užsakinėti iš meniu nieko nereikia - virėjas paruošia maistą savo nuožiūra. Lyg eitum pas kažką į svečius. Kol kas visur buvo labai gerai. Vakare pradeda lyti ir nė nemėgina sustoti. Panašu, kad lis ir rytoj. Rytoj laukia pati lengviausia kelionės diena. Be rimtų kopimų - visą dieną ėjimas slėniu. Ta proga galima išmaukti ir porą bokalų alučio.
Rytas apsiniaukęs, kalnų nesimato. Šiandien turi būti pati lengviausia maršruto dalis (kaip rašoma knygelėje-gide). Keliaujam slėniu tarp dviejų miestukų: La Fouly ir Champex. Kelionės pradžia nuobodokas keliukas per mišką. Takelis ir tiek. Kalnų nesimato per medžius ir rūką. Gerai, kad nelyja. Pakeliui pereinam porą mažų kaimelių. Tvarkingi namukai, dailios langinės. Žmonių beveik nesimato (išskyrus turistų grupeles praeinančias su kuprinėmis). Įpusėjus kelionę paaiškėja, kad maršrutas ne toks ir lengvas, nes reikia palypėti į gana stačią įkalnę. Gal kokius 500 vertikalių metrų (nesu tikras, kad tikrai tiek, bet taip puškuoju, kad atrodo minimum 500 :)). Palypėjus ant kalniuko atsiveria gražūs vaizdai į slėnį. Pagaliau pasiekiam Champex, kuriame dar reikia šiek tiek palipti iki nakvynės vietos. Smulkiai lynoja, bet striukės dar nebūtinos. Pasirodo, kad atėjom per greitai, nes neparuošti kambariai. Kol ruošiami kambariai galima papietauti. Už kokio pusvalandžio pradeda stipriai lyti - ateina sulyti latviai, likę kelionės draugai (kaip visada ėjau su greitakojais broliais). Vėliau (už poros valandų) ateina netgi tas pats ispanas, bet sakosi, kad neliks nakvot, o eis toliau. Gaunam gražų 10/12 vietų kambariuką su atskirom lovom ir dideliu balkonu. Vaizdas į ežerą. Išsigiedrija. Mėgaujamės vaizdu iš balkono, maloniai siurbčiodami alutį ir kalbėdami apie gyvenimo prasmę :) Ai dar greitai aplankom nediduką botanikos sodą. Nieko labai įspūdingo, bet yra kažkokių augalų. Rytoj yra du galimi keliai. Jei nelis lietus, gal pamėginsim imt sunkesnį per kalno viršūnę, o jei bus debesuota - eisim slėniu. Orų prognozės neaiškios. Jei tikėt orų prognoze - tai visą dieną (ir naktį) turėjo lyti. Bet vakare visi debesys išsisklaidė. Už ežero pasimatė kalnai, o naktį pasirodė ir žvaigždės.
Kaip ir tikėtasi ryte debesys užklojo slėnį. Pažiūrėjom į orų prognozę telefone: lyg ir saulę praneša, po valandėles. Ta proga vėl atsiskyrėm 3-se išmėginti sunkesnio maršruto, einančio per kalnų perėją 2.6 km aukštyje (Fenetre d'Arpette). Pakeliui pasivijom kelis olandus, kuriuos buvom sutikę anksčiau. Nuotaika visų pakili - debesys tai atplaukia, tai vėl išsiskirsto. Padariau kelias foto telefonu. Kylant keliukas eina per gremėzdiškus akmenis, lipti nėra labai lengva, bet įveikiama. Užsilipam į viršūnę, kur sutinkam latvių porelę. Kartu suvalgom šokalado ir sausainių (už tautų draugystę!). Viršuje šaltoka ir debesys trukdo grožėtis vaizdais. Pirmą kartą per kelionę panaudoju pirštines. O jau galvojau neprireiks :) Pradedam leistis. Kaip visada panašiose vietose nusileidimas techniškai sudėtingesnis. Gerai, kad turim lazdas. Bent po kartą kiekvienas paslystam - gerai, kad be traumų :) Kai prasiskiria debesys, galima apžiūrėti įspūdingą ledyną iš kurio teka upė. Galėtu būti saulėta, tada ir kalnų viršūnės matytusi. Prieinam dienos tikslą : Hotel de la Forclaz- gana nesunki pabaiga, besileidžiančiu miško keliuku. O tada jau užtarnautas poilsis :) Po vakarienės mūsų aukšte susirenka grupė prancūzų, kuriuos buvom sutikę 3-čią dieną, ir atsitempę 2 butelius vyno dainuoja prancūziškas dainas, bei pasakoja anekdotus. Miegamasis mažiukas, bet kaip tik 9 vietų. Radom porą rozečių koridoriuj, kur kraunam savo elektrinius prietaisus. Rytoj nauji pakilimai - orą žada gerą :)
Nors dangus ir apsiniaukęs, o kalnų viršūnės skęsta debesyse, nusprendžiam visa grupe šturmuoti sunkesnį/ilgesnį maršrutą. Palei kelią eina griovys, kuriuo bėga nukreiptas kalnų upelių vanduo. Vienoje vietoje stovi toks ale vandens malūnas, kurio vienintelė paskirtis taukšėti plaktuku. Galvojam, kad čia koks nors gudrus mechanizmas riešutams skaldyti. Bet šalia lyg tyčia sukiojasi senukas, kuris atveria šio aparato paslaptį. Pasirodo jis skirtas kanalo prižiūrėtojams. Jei plaktuko nebesigirdi, reiškia yra problema. Vanduo nebeteka kažkur, ar patvino. Visai gudru :) Keliaujam toliau, pradedam lipt į kalną ir įlendam į debesį. Kokias dvi valandas einam "piene" (tirštame rūke). Maršrutas labai įdomus, ir sakyčiau techniškai gana sudėtingas. Gaila, kad nesimato gražių kalnų vaizdų. Taip palengva pasiekiame kalno viršūnę, atskiriančią Šveicariją nuo Prancūzijos. Neišvengta ir smulkių traumų, viena musu mergaičių slysteli ir bumbteli į akmenį. Po keliu minučių pasimato graži mėlynė po akim. Sumušimas aušinamas sušlapintos kojinės kompresu. Ant kalno stovi užeiga, kuri pasitinka draugiškais užrašais: "geriamo vandens nėra", "savų sumuštinių valgyti negalima". Viduje pardavėja/padavėja dirba griežtai atrodanti močiutė, kuri visiškai įgnoruoja anglų kalbą. Užsisakom bulvyčių fri. Močiutė dar griežtai mūsų paklausia ar mes lenkai. Pradėjus įrodinėt, kad esam lietuviai, ji šiek tiek atlyžta ir atneša bulvyčių Stebuklingai išsisklaido debesys, tad puolu fotografuoti. Likusią kelio dalį - nusileidimą nuo kalno - jau užbaigiam kepinami saulės. Nusileidžiam i Vallorcine miestelį. Susirandam savo "gite" kur nakvosim. Mus pasitinka keistas, kiek pagyvenęs vyras/senis, kuris pradeda viską nuo ekskursijos po namuką. Namukas labai senas. Poros šimtų metų senumo. Įdomi svetainė, siauri laiptukai, žemos staktos ir lubos. Vakarienės metu indus reikia padengti ir suplauti patiems. Šeiminkas išverda vakarienei kalakuto krūtinėlių. Su mumis apsistoję dar du italai ir vienas amerikietis (kurio tėvas prancūzas, iš Les Contamines). Paplepam įvairiom temom, o paskui kaip ir žadėta susiplaunam indus. Rytoj mano kelionės draugai nakvos prie Lac Blanc. Aš skambinau tai užeigai prieš kelias dienas, bet jie jau nebeturėjo laisvų vietų. Reiks eiti tolyn vienam. Bandysiu nueit iki Chamonix arba netgi iki Les Houches. Turėčiau rast kokį viešbutuką.
Atsirado šiokių tokių nugaros skausmų, privertė susirūpinti, bet atrodo nieko labai rimto. Pradėjus eiti viskas buvo gerai. Diena nuo pat ryto pasitaikė saulėta, o dideli kamuoliniai debesys apsėmė tik pačias aukščiausias kalnų viršūnes, tad niekas netrukdo grožėtis gamta. Pirminis planas nueiti iki Lac Blanc, kur mano kelionės draugai turi užsirezervavę nakvynę. Tam reikia pakilti apie kilometrą. Tradiciškai atsiplešiam trise ir ~4 val maršrutą įveikiam per 2:30 val. Ežeriukas tikrai gražus, bet deja nakvynės man neatsiranda. Šiek tiek pašnekam su latviais. Jie atėjo anksčiau ir jau apžiūrėjo kambarius. Sako, kad ankštoka. Sukertu naminio pyrago porciją ir leidžiuosi žemyn į sekančią refugie, esančią prie pat keltuvo į Chamonix. Čia vietos yra! Įsikuriu, vėliau sutinku pagyvenusių britų porą (iš ankstesnių pasakojimų). Jie pasirodo irgi nakvos ten pat kur aš. Pasipasakojam nuotykius. Jie irgi lipo į Fenetre d'Arppete, tik viena diena vėliau. O dabar gabaliuką pavažiavo autobusu. Vėliau ateina olandų burys, kuriuos taip pat karts nuo karto sutinku. Papasakoja kaip nakvojo užeigoje su gruboka močiute (apie ją irgi rašiau). Sakė jautėsi kaip pas raganą: senas namas, elektra tik valgomajam :) Nusiperku bilietuką ir keltuvu nukeliauju iki Chamonix. Tiksliau nusileidžiu keltuvu, o paskui dar 40 minučių einu pėstute iki Chamonix centro. Crocsai pritrina koją :) Chamonix labai gražus miestukas. Reiks būtinai dar kartą čia atvažiuoti. Galvoju gal net rytoj užsisakyt nakvynę čia. Bet nerandu TMB nakvynės namų, o tik visokius viešbučius. Po tiek laiko miegojimo bendruose kambariuose, viešbutis atrodo ne-į-temą: mano rūbai ir batai purvini, turiu vieną švarią maikę ir stiprokai suglamžytą megztinį :) Taigi užsisakau nakvynę Les Houches: miestelyje kuriame pradėjau. Dar nusiperku bilietą į autobusą važiuojantį į Ženevą(sekmadieniui). Ką gi, atrodo viskas suplanuota. Pareinu atgal i keltuvą ir užkylu į nakvynės vietą. Vakarienė labai nebloga. Pasišneku su prancūzų šeima is Grenoblio. Jie eis pusę rato ir į priešingą pusę nei aš. Rytoj planuoja nakvot pas raganą :) Įspeju, kad ten gali but keista vietelė :) Rytoj išeisiu anksti. Kelionės draugai jau leisis i Chamonix ir ten baigs kelionę(reikia pasiimt išnuomotas mašinas ir lėkti prie jūros). Be abejo mano pagrindiniai pakeleiviai (broliai Šarūnas ir Aurimas) nori užbaigti ratą iki les Houches. Rašė SMS, kad eis iki galo :) Manau pasivys mane. Nuotraukų negaliu įdėt nes nėra WIFI. Bet jau sekmadienį įmesiu foto iš visos keliones.
Štai ir išauso paskutinė kelionės diena. Debesys aukštai, kiek toliau matosi keli tokie, iš kurių galima tikėtis ir lietaus. Po pusryčių palaukiu Šarūno su Aurimu. Jie nusileidžia iš Lac Blanc. Kelionė prasideda nelabai sudėtingu maršrutu. Vėliau kopiam apie 500 m aukštyn į Brevent viršūnę. Pakeliui užklumpa smulkus lietus (nieko rimto). Įlipimas gana status: vienoj vietoj netgi įtvirtintos kopėčios. Nors nėra labai sunku, vis tiek save drąsinam, kad čia paskutinis kelionės pakilimas :) Pasiekus viršūnę debesys prasisklaido ir išlenda saulė. Nerealūs vaizdai į visas kalno puses. Galima apžiūrėti anksčiau nematytą slėnį, kitoj kalnų grandinės pusėj. Pasidžiaugus viršūne, laukia daugiau nei 1.5 km nusileidimas (apie 3h kelio). Leidžiamės į Les Houches - miestelį kuriame pradėjom. Kaip dažnai būna leidimasis labiau išvargina, nei pakilimas. Neskaitant sunkumų miestelį pasiekiam sėkmingai! Valio! Kiti kelionės draugai jau pasiėmę nuomotas mašinas, susikrauna mano šios dienos pakeleivius, atsisveikinam ir jie išlekia ilsėtis prie Nicos. Aš slenku į nakvynės namus, kur turiu užsisakęs vietą. Paaiškėja, kad nors vieta ir užsisakiau, jie neatsiuntė man patvirtinimo (užsakinėjau vakar popiet). Vietos nėra :/ Siūlo eit paieškot kitur. Jei nerasiu, žada paguldyti ant sofos svetainėje. Panaršau internete: artimiausia vieta iš TMB puslapio nelabai toli, bet pačiame miestelio kampe ir dar reikia gerokai į kalną palypėti. Nusprendžiu, kad reikia važiuot į Chamonix. Kaip tik privažiuoja autobusas ir už 15 minučių aš išlipu Chamonix centre. Per booking.com susirandu nebrangų viešbutį, o kai ateinu, gaunu dar ir nedidelę nuolaidą. Šiandien, po daug dienų bendrų kambarių miegosiu vienas :) Chamonix vyksta džiazo festivalis. Paslankioju, paklausau grojančių muzikantų. Nuo 19:00 pradeda stipriai lyti (su perkūnija). Parbėgu į savo kambarį, atsidarau langą - girdisi kaip groja muzikantai gretimam bare. O aš guliu lovoj ir užrašinėju į facebook'ą prisiminimus. Visai gera diena. O Tour du Mont Blanc tikrai labai idomi kelionė - siūlau išmėginti. Kai grįšiu įdėsiu foto ir suvesiu statistiką. Kiek šiandien skaičiavau - nuėjau apie 220 km. Bus įdomu paskaičiuot kiek km pakilau ir nusileidau. Čia paskutinis dienorasčio įrašas (tikiuosi nebebus nuotykių :)). PABAIGA.
Įdėja keliauti aplink Monblaną pametėjo kolega Ramūnas, pats dalį kelionės planuojantis išbandyti šiek tiek vėliau. Aš prisijungiau prie šaunios 8 lietuvių grupės (dvi šeimos - su vaikais) - tikrai smagi kompanija, kartu su jais ir įveikiau visą maršrutą.
Šiek tiek panaršiau internete: lietuvių kalba informacijos apie TMB labai nedaug. Va straipsnis grynas.delfi.lt : http://grynas.delfi.lt/gyvenimas/7-vaizdingiausi-pesciuju-marsrutai-pasaulyje.d?id=61895215 , kuris yra šiek tiek klaidinantis. Pamėginsiu surašyti savo įspūdžius ir praktinius patarimus tiems, kas norėtų įveikti TMB.
(VISOS NUOTRAUKOS PAČIOJE ĮRAŠO PABAIGOJE)
Nuorodos
Be wikipedijos naudojau šiuos du puslapius:1) http://www.autourdumontblanc.com/
Pagrindinis ir svarbiausias portalas. Čia rasite visas detales kaip keliauti, žemėlapius, lankstinukus, galėsite suplanuoti ir užsisakyti nakvynę. Kartais informacijos kiek per daug, tad galima ir pasiklysti.
2) http://www.walkingthetmb.com/ (patikrinta 25/06/2015 - nebeegzistuoja!)
Šis puslapis labiau koncetruotas, ir davė nemažai naudos besiruošiant kelionei. Labai glaustai ir aiškiai papasakota apie kelionę. Aiškesnis daiktų sąrašas.
Trukmė
Mes keliavome 11 dienų (plius diena atvykimui ir diena grįžimui namo). Turėtų būti galima gana neskausmingai sutilpti į 10 dienų. Dar greičiau apeiti gali būti sudėtinga. Mano asmeninė nuomonė apie dienos krūvį tokia:
- normali/vidutiniška diena: 5-6 valandos ėjimo
- lengva diena: mažiau nei 5 valandos
- sunki diena: daugiau nei 6 valandos
- skausmingas maksimumas: 9-10 valandų (siūlau nebandyti, jei norite mėgautis kelione, o ne kankinti save)
Statistika
- Pagal Endomonto parodymus nuėjau apie 220 km
- Pakilau 13,5 km. Nusileidau 14,2 km (turėtų būti po lygiai, tad gal kažkur endomondo sugrybavo - laikykim kad pakilau/nusileidau po 13 km).
- Iš viso ėjau (įskaitant pertraukėles pavalgymui ar pailsėjimui) - 63 val. 30 minučių.
Kelionės laikas
Aš keliavau liepos 22 - rugpjūčio 3. Tai pats sezono įkarštis. Dienos ilgos, kartais gana karšta. Netgi viršūnėse nebuvo labai šalta. Esu skaitęs, kad einama ir kitais metų laikais, tik tada gal reikėtų šiltesnių drabužių.
Biudžetas
Tradiciškai vakarienė+nakvynė+pusryčiai kainuodavo apie 50-60 EUR, o kai kur ir pigiau (pigiausia buvo Vallorcine mieste - už visą šį derinį 32 EUR). Iš viso vidutiniškai per dieną išleisdavau apie 70 EUR. Tad tiesioginės kelionės išlaidos gavosi apie 850 EUR (12 naktų). Prie to reikia pridėti kelionę: lėktuvas iki Ženevos (150 EUR pirmyn/atgal) ir autobusas iki Les Houches (35 EUR į vieną pusę). Plius dar galima pridėti kokių nors smulkių išlaidų.
Tad bendras biudžetas nėra kosminis : daugių daugiausiai 1500 EUR, bet nesudėtinga tilpti ir į 1000 EUR.
Patikslinsiu, kad alus kalnuose apie 6 EUR - o vienoj vietoj buvo net 12 EUR, tad norint galima greitai viršyti bet kokias biudžeto ribas :)
Bendras įspūdis
Labai labai gera kelionė. Daug gražių vaizdų ir įdomių žmonių. Pakankamai saugi (bet vis tiek reik būti atsargiam!). Nesudėtingai suorganizuojama. Rekomenduočiau visiems, kas norėtų aktyvių atostogų. Bet prieš pasiryžtant pabandykite nueiti vienos dienos 6 valandų treką (geriausia kur nors kalnuose). Tai padės suprasti ar galite pasitikėti savo organizmu ir šiaip duos supratimą, ką tai reiškia. Jeigu tokį treką jau esat nuėję, ir buvo visai smagu - tada visu greičiu į Tour du Mont Blanc, nepasigailėsite ;)
Nakvynė
Nakvynę nesunku rasti naudojant aukščiau minėtą nuorodą http://www.autourdumontblanc.com/
Mes miegodavom bendruose kambariuose, kartais po 5, o kartais ir po 20 žmonių vienoje erdvėje. Man tai netrukdė, bet buvo žmonių kurie skųsdavosi. Visos vietos, kuriose miegojom turėjo half-board (demi-pension) variantą. T.y. duodavo vakarienę (dažniausiai labai sočią) ir pusryčius (dažniausiai nelabai sočius). Naudojant tą puslapį galima užsisakyti nakvynes visai kelionei. Puslapis pateikia orientacinį laiką - kiek užtruks nueiti iki sekančios nakvynės vietos.
Detaliau čia : http://www.montourdumontblanc.com/uk/index.aspx (naudokit opciją "Create your route").
Yra kelios užeigos, kurios nepriima užsakymų internetu - joms galima skambinti. Kadangi keliavau vienas, pamaniau vykti be išankstinių rezervacijų. Beveik visur gavau vietos, bet buvo bent pora dienų, kai mano kelionės draugai likdavo nakvoti (jie turėjo visas rezervacijas), o aš pėdindavau į kitą nakvynės vietą (1-2 valandas).
Kadangi nakvojama/valgoma didelėmis grupėmis - nakvynės vietose niekada nenuobodu. Susipažinau su įdomiais žmonėmis (įvairių tautų : prancūzais, britais, latviais, ispanais, suomiais ir t.t.). Dažnai kelionės metu juos sutikdavau vėl ir vėl.
Detaliau čia : http://www.montourdumontblanc.com/uk/index.aspx (naudokit opciją "Create your route").
Yra kelios užeigos, kurios nepriima užsakymų internetu - joms galima skambinti. Kadangi keliavau vienas, pamaniau vykti be išankstinių rezervacijų. Beveik visur gavau vietos, bet buvo bent pora dienų, kai mano kelionės draugai likdavo nakvoti (jie turėjo visas rezervacijas), o aš pėdindavau į kitą nakvynės vietą (1-2 valandas).
Kadangi nakvojama/valgoma didelėmis grupėmis - nakvynės vietose niekada nenuobodu. Susipažinau su įdomiais žmonėmis (įvairių tautų : prancūzais, britais, latviais, ispanais, suomiais ir t.t.). Dažnai kelionės metu juos sutikdavau vėl ir vėl.
Pietūs
Piknikų (dauguma nakvynės vietų turi tokią galimybę) neimdavau, nes nenorėdavau papildomo svorio. Stengdavausi turėti 1-2 plyteles šokolado (paprasto arba snickers). Labai geras užkandis einant. Po to kai užbaigdavom ėjimą, pirkdavom užkandžių parduotuvėje, arba nakvynės vietose.
Atvykimas/Išvykimas
Aš atskridau iš Ženevą, ten orouoste mane nukreipė į pervežėjų kompaniją (http://www.chamexpress.com/). Jie mane nuvežė į Les Houches. Pasirodė visai patikimi, manau verta būtų užsisakyt iš anksto.
Grįžtant į Ženevos orouostą keliavau su SAT kompanija (http://www.sat-montblanc.com/accueil/actualites.aspx). Jie turi reguliarų grafiką (važiuoja tris kartus per dieną). Važiavau iš Chamonix.
Reikalingi daiktai
Pasidalinsiu savo daiktų sąrašu. Ir pridėsiu komentarus kas pasiteisino, o kas ne. Dalį aprašymų "pasiskolinu" iš daiktų sąrašo Nepalui.
| Daiktas | Apytikslis Svoris(kg) | Panaudojau | Komentaras |
| Pagrindinė kuprinė +-40 l | 3 | Taip | Turiu puikia Deuter kuprinę, pirktą lukla.lt . Patogi ir gerai atlaikė. |
| Kuprinei apsauga nuo lietaus | 0 | Taip | Pas mane integruota kuprinėje, jei nebūtų, tikrai privaloma turėti. Yra nebrangių decathlon ar intersports. |
| Trekingo batai. Su kietu padu, aukšti - būtinai apimantys kauliukus. | 1 | Taip | Buvau pirkęs prieš kelis metus Decathlon. Nepamenu ar buvo labai brangūs ar ne - bet tikrai geri ir patogūs. Papildomi patarimai : būtinai pranešioti. Rekomenduotina su priekiu, padengtu apsaugine guma – kitaip stipriai susidėvės per kelionę. |
| Sandalai ar kažkas lengvo vaikščioti po miesta ir trobelėse. | 0.15 | Taip | Būtina turėti: nakvynės vietose tik atėjus pirmi žodžiai būna: persiaukit švarius batus. Turėjau Crocsus, labai pasiteisino. Visų pirma dėl daiktų skaičiaus jie netilpo į kuprinę, bet crocsus prisirišau prie jos. Jiems visiškai nekenkia lietus, priedo jie labai lenvi ir gana patogūs (beveik batai). |
| Šilkinis pasiklojimas vietoj miegmaišio | 0.11 | Taip | Labai pasiteisino - visur duodavo kuo apsikloti ir paklodę. Švarumas buvo itartinas :) Vienoj vietoj rašė, kad patalynė keičiama kartą per savaitę :) Šilkinį pasiklojimą pirkau decathlone, jis labai lengvas (110 gramų). Kažkas panašaus į šitą: http://www.decathlon.be/drap-de-sac-rando-soie-id_8242798.html (tik svoris pas mane mažesnis) |
| Striukė nuo vėjo ir lietaus | 0.3 | Taip | Buvo kelis kartus užklupęs lietus - užsimetus striukę jis visiškai neįkyrėjo. Striukė turi būti plona - vieno sluoksnio, kad būtų galima derinti su skirtingais apsirengimais, prie įvairių temperatūrų. Striuke pirkau Decathlon, Simond firmos (šita : http://www.decathlon.be/veste-alpinism-light-id_8224158.html). |
| Kelnės nuo vėjo ir lietaus | 0.1 | Taip | Per lietų padėjo. Nėra kažkas ypatingo - jos yra maunamos ant viršaus. Buvau pirkęs lukla.lt, bet turėtų būti ir kitur. |
| Kelnės kelionei lėktuvu, po miestą, etc - taip pat persirengti treke vakarais. | 0.3 | Taip | Turėjau paprastus džinsus - pilnai užteko. |
| Kelnės ėjimui, idealu, jei gali pasidaryti šortai. | 0.3 | Taip | Kelnės turi būti lengvos, patogios, pritaikytos ėjimui, greitai džiūstančios. Su tomis kelnėmis daugiausiai vargo buvo kol gavau - niekur nėra mano dydžių. Galų gale nusipirkau vienas decathlone (šiek tiek per plačios, bet ilgis geras ir su diržu). Turėjau atskirai trekingo kelnes ir šortus, bet šortų nepanaudojau. Man nebuvo per karšta, nors kelionės draugai pagrinde dėvėjo šortus. |
| Apatinis trikotažas- geriau sintetiniai kokie nors. 3-4. | 0.2 | Taip | Turėjau sintetinių (buvau pirkęs Lukloj į Nepalo kelionę). Labai gerai, kai eini ir prakaituoji tokie apatiniai nedrėgsta ir nepritrina užpakaliuko :) Miegojimui tinka ir medvilnė. |
| Šiltas bliuzonas dalinai atsparus vėjui | 0.65 | Taip | Labai gerai tinka fleece medžiaga. Mačiau daug North Face firmos bliuzonų. |
| Šiltas plonesnis bliuzonas kelionei ir švariai persirengti nakvynės vietose | 0.3 | Praktiškai nepanaudojau | Per klaidą paėmiau labai besiglamžantį megztuką. Po 11 dienų kuprinėje, jis atrodė baisiai, todėl naudojau pagrindini šiltą bliuzoną, kuris per daug neišsipurvino kelionės metu. |
| Sintetinės maikutės trumpom rankovėmis, ir kelionei ir žygiui, 3-4 vnt | 0.3 | Taip | Jei oras geras, galima išsiskalbti nakvynės vietose. Sintetika lengvai ir greitai džiūsta, plius jei suprakaituoji eidamas, ne taip permirksta kaip medvilnė. Turėjau viena medvilninę maikutę, kuria apsirengdavau vakarais, nakvynės vietose, bet nėra būtina. |
| Baselayer – viršutinė dalis.Vienas ėjimui, kitas nakvynei – 2 vnt | 0.5 | Dalinai | Ėjimui neprireikė (nors Nepale buvo pagrindinis rūbas), miegojimui naudojau kievieną naktį. |
| Baselayer – apatinė dalis. 1 vnt | 0.15 | Ne | Nei ėjimui, nei miegojimui neprireikė. Į šią kelionę turbūt nebeimčiau kitą kartą. Kita vertus suteikia saugumo - jei nakvynės metu, dėl kokių nors priežąsčių būtų labai šalta, tada išgelbėtų. |
| Kojinės skirtos trekui, 3 poros. Su „frotiniu“ vidum,kuris sulaiko šilumą ir nenutrina pėdų | 0.3 | Taip | Jei geras oras, galima prasiskalbti ir išsidžiovinti, tada galima išsiversti ir su viena pora. Bet turint 3 poras galima gana laisvai jaustis. |
| Trekingo lazdos | 0.5 | Taip | Mano nuomone būtinas dalykas, nors mačiau daug einančių be lazdų. Su lazdomis žymiai lengviau ir saugiau. Ypač kai reikia leistis stačiu/slidžiu šlaitu. |
| Šilta kepurė | 0.1 | Ne | Tokiu metų laiku nelabai reikalinga |
| Kepurė nuo saulės - apskrita, dengianti ausis | 0.1 | Taip | Dėvėjau kasdien, nors buvo daug einančių ir be kepurių |
| Prožektorius dedamas ant galvos (vadinamasis "ciklopas") | 0.1 | Taip | Pravertė nakvynės vietose, kai miegodavau su daug žmonių viename kambaryje. Šiaip elektra buvo, tad iš bėdos galima išsiversti ir su paprastu prožektorium, bet ciklopas patogiau :) |
| Vaistinėlė - asmeniniai vartojami vaistai: aspirinas, paracetamolis, virškinimui, pleistrai/ vaistai nuo kojų trynimo, vitaminai. Na ir šiaip ko gali prireikti. | 0.2 | Ne | Bet ir kitą kart pasiimčiau. |
| Kremas nuo saulės | 0.2 | Taip | |
| Pieštukas lūpoms | 0 | Ne | Kažkaip neskilinėjo. |
| Pirštinės nepraleidžiancios vėjo iš Windstopper medžiagos | 0.05 | Taip | Panaudojau vieną kartą, bet jei būčiau neturėjęs, būtų buvę nesmagu :) |
| Šiltos pirštinės - slidinėjimo ar panašios | 0.1 | Ne | Šitas dalykas labiausiai nereikalingas atrodė, daugiau tokiu metų laiku į Alpes neimčiau, nors Nepale kelias dienas buvo pagrindinės pirštinės. |
| Turistinis rankšluostis | 0.1 | Taip | Buvau pirkęs lukla.lt, greitai džiūstantis - tai svarbu, nes kartais nėra saulės išdžiovinti, ir jei būtų paprastas rankšluostis, tai jį reiktų temptis šlapią (kas prideda svorio ir šiaip nemalonu paskui). |
| Tamsūs akiniai nuo saulės | 0.1 | Taip | Prideda komforto, bet nėra gyvybiškai būtini. |
| Kaklaskarė ant kaklo (galima naudot ir kaip kepurę) | 0 | Ne | Neprireikė, bet neužima vietos ir nieko nesveria - dėl viso pikto įsimesčiau ir kitą kartą. |
| Camelbak sistema vandeniui | 0.2 | Taip | Prideda labai daug komforto. Mano nuomone - netgi būtina turėti. Skaičiau, kad kai kurios suteikia vandeniui nemalonų skonį. Aš pirkau iš lukla.lt, deuter firmos. Labai gerai atlaikė ir nebuvo jokio pašalinio skonio.(http://www.lukla.lt/deuter-gerimo-sistema) |
| Tablečių paskaninti vandeniui, elektrolitų | 0.1 | Taip | Esant krūviui norisi kažkokio skonio vandenyje. Aš naudojau Isostar tabletes(maždaug vieną ant dviejų litrų). Jose gal dar ir vienas kitas vitaminas ar mineralas yra. |
| piniginė (geriausia saugi - ant kaklo/diržo/juosmens) | 0.1 | Taip | |
| Gryni pinigai - apie 1000 EUR | 0 | Taip | Galima išsigryninti didesniuose miestukuose, Šveicarijoje galima atsiskaitinėti ir EUR (dažniausiai už plėšikišką kursą). Kai kuriuose nakvynes namuose galima atsiskaitinėti kortele. Aš turėjau kelis šimtus kelionės pradžioje, o paskui dar pasiėmiau Courmayeur mieste. |
| Higienos reikmenys - dušo žėlė, šepetukas, pasta, dezodorantas ir pan. | 0.5 | Taip | Šepetuką pamiršau namie :) Bet gerai, kad radau atsarginį. |
| Žemelapis 1:50 000 | 0 | Nuoroda - prikau amazon.fr, labai pravertė | |
| Cicerone gidas | 0.2 | Taip | Nuoroda - turėjo kelionės draugai, naudingas daiktas. Daug detalių apie kelionę, paskaičiuoti laikai nuo vieno taško iki kito. |
| Kindle | 0.2 | Taip | Kai kuriais vakarais buvau vienas - tuo metu nemažai skaičiau, plius skaičiau lektuve. |
| Telefonas | 0.1 | Taip | Buvo naudojamas ir endomondo trackinti, ir kaip foto aparatas, ir kaip kompiuteris naršant/užsakinėjant nakvynę, ir kaip dienoraštis, ir galų gale kaip telefonas.Didžiąją laiko dalį naudojau skrydžio rėžimu, kad mažiau eikvotų bateriją. |
| Pakrovėjas | 0 | Taip | Tinkantis telefonui, kindlui ir papildomai baterijai (myliu standartus). |
| Papildoma baterija | 0.1 | Taip | Nuspirkau Media Markt bateriją galinčią du kartus pilnai pakrauti telefoną. Labai pasiteisino : jaučiausiai drąsiai naudodamas endomondo visą laiką ir be baimės pyškinau nuotraukas. Nakvynės vietose, dažnai trūkdavo rozečių, todėl pasikraudavo nuo baterijos, o vėliau kokiam tolimam kampe kraudavau bateriją (kartais per naktį). |
| Užrašų knygelė, tušinukas | 0 | Ne | Neprireikė, užteko telefono - rašiau tiesiai į facebook'ą |
| Peilis | 0.1 | Taip | Nebūtinas, bet pravertė |
| Kompasas | 0 | Ne | Neprireikė, bet buvo pora momentų, kai beveik reikėjo, tik bendru sutarimu radom kelią. Prieš einant, siųlau pažiūrėti filmuką kaip naudotis kompasu https://www.youtube.com/watch?v=3mtZDBJTb0E |
| Nosinių, tulikinio | 0 | Ne | Turėjau ritinėlį tulikinio, bet išlaikydavau iki nakvynės vietos :) O tulikinio buvo visuose tualetuose |
| Elastinio binto | 0.1 | Ne | Neprireikė - bet manau būtina turėti |
| Rankinis laikrodis | 0 | Taip | Patogu ir patikima, jei kartais pavestų elektriniai prietaisai (visagalis telefonas) |
| Ausų kamštukai | 0 | Ne | Aš gana nejautrus knarkimui (plius kartais ir pats knarkiu atgal :) ). |
| Viso | 10.91 | Kelionės metu reikia pridėti dar kokius du litrus vandens (2 kg) |
Dienoraštis (surinkau įrašus iš facebook'o - beveik be pataisymų)
TMB Day 1
Diena prasidėjo neblogai. Šiek tiek apniūkęs dangus, bet šilta ir nelyja. Pusryčiai mano nakvynės vietoj buvo gana skurdoki. Sausi pusryčiai ir duona su sviestu. Po pusryčių nulipau kalnu žemyn, kur gyveno mano kelionės draugai. Iš ten sutarėm eiti dviem grupelėm: dalis keltuvu užsikelia į kalną ir eina iš ten, o dalis (aš, Šarūnas ir Aurimas) keliaujam į kalną pėstute. Pakilom gana sklandžiai - kelias apie 10 km, nepamenu kiek vertikalių, bet turiu endomondo įrašą. Vaizdai gerėjo belipant, be to išlindo saulė. Užlipus galvojau nusipirkt hot dog'ą, bet kioskeliui baigėsi dešros. Tad paėmiau snikerį. Po kiek laiko pasivijom ir kitą grupelę, kuri kėlėsi keltuvu (nusileidom apie 100 m ir pakilom kokius 250 - atstumas apie 4 km). Staiga supratau, kad neturiu piniginės. Greičiausiai palikau kai pirkau snikerį. O atgal grįžt 2 val kelio.. Na ką gi, išsikeikiau kaip mokėjau ir išmyniau atgal. Pasiekus kioską piniginę radau! O ten viskas vietoj: pasas, kortelės, "cash'as". Būčiau likęs be nieko. Ką gi, grįžau atgal ir nupėdinau iki nakvynės vietos. O tai buvo visai nelengva, nes dar nemažas gabaliukas buvo likęs (kokios 3val) nuo ten kur nusprendžiau grįžti.. Ilgas nusileidimas, po to dar 35 minučių pakilimas ir aš jau vietoj.. 28 km ir 9 valandos ėjimo.. Ilga dienelė Nakvojam Auberge du Truck. Yra tik vienas nakvynes kambarys kuriame telpa 28 žmonės, kokių 20 lovų užimta.. Vakarienė buvo visai nieko, lauksim pusryčių. Internetas (net roamingas) neveikia. Jau gulinėju lovoj, ir kažkas bando knarkt.
TMB Day 2
Miegojosi visai gerai. Pamiršau paminėti, kad dušo nebuvo, tik kriauklės su šaltu vandeniu. Iš pat ryto lijo, bet kol pavalgėm pusryčius nustojo. Pagal planą buvo 4 val ėjimo - diena pailsėjimui. Maršrutas prasidėjo nusileidimu iki Les Contamines. O vėliau pakilom aukštyn šiek tiek. Pasiekėm nakvynės vietą per 3:30h. Čia paaiškėjo, kad man vietos nėra, nes nesu užsisakęs, o namukas pilnai užsakytas (50 žmonių). Paklausiau kur artimiausia galimybė pernakvoti. Sako už 2h kelio. Na ką, užsidėjau kuprinę ir pirmyn.. O kelias ištisa įkalnė. Pirmas kelio ženklas rašo, kad iki nakvynės 2:50 h. Ką darysi - lipu. Užtrukau 2:15h. Jau buvau praradęs viltį, kad prieisiu - labai nelengvas pakilimas. Prieš pabaigą baigėsi vanduo. Bet buvo likę vos 5 min kelio. Atėjus užeigoje buvo vietų. Kambary miegos apie 20 žmonių. Turi pilstomo leffe alaus, kurio iš karto ir užsisakiau. Vieta smagi: yra žaidimų, gitarų (3 vnt). Vienas vokietis kaip tik brazdina. Reiks veliau ir man kokių kalėjimo dainų pagroti. Dušas veiks nuo 17:00 val. Laukiu nesulaukiu - prie manes niekas nesėda, matyt kvapas atbaido. Aukštis ~2,4 km.
TMB Day 3
Vakarykštė diena užsibaigė smagiai. Dušas buvo - nors ir vėsokas, bet ne ledinis. Vėliau vakarienės metu susipažinau su keliais vaikinukais: ispanu ir dviem broliais suomiais. Suomius išmokiau žaist kortomis durnių. Iš ryto buvo šiek tiek nerimo ar rasiu laisvos vietos sekančiam nakvynes taške. Išėjau kartu su ispanu, kuris kaip ir aš nieko nebuvo užsisakęs. Nusileidimas buvo nelengvas. Ir žemiau esančiame miestelyje paprašėm informacijoj, kad mergina paskambintų į sekančią nakvynės vietą. Paskambino ir išsiaiškino, kad vietos tikrai yra. Tada pamėginau paskambinti pats ir užsirezervuoti telefonu: paskambinus man sako, kad nėra vietų. Kažkokia nesamonė, vėl išmaldavau informacijoj merginos, kad paskambintų: dabar ir jai sako, kad nėra. Nusiminiau, bet sugalvojau alternatyvą. Miegot miestelyje, o ryte varyt autobusu iki tos nakvynės vietos (Mottetes). Užsisakiau vietą miestelyje. Bet galvoju: visa diena prieš akis. Nueisiu iki Mottetes bent pažiūrėt. Ispanas sako, kad irgi prisijungs. OK.. Pradėjom eiti. Žinojom, kad keliukas turi būt asfaltuotas ir palei upę. Einam einam, kažkaip itartinai lengva. Kelias turėtu kilt - o jis leidžiasi. Po valandos ėjimo, nesimato jokių orientyrų, o ir kaimą turėjom jau prieit. Pasižiūriu už posūkio - o ten kelias visai žemyn nuvinguriuoja.. Kažkas ne taip. Išsitraukiu mobilų ir įsijungiu Google Maps. Och tu rūpūs miltai! Einam link Burg Saint Maurice. Visai į kitą pusę nei reikia. Ką gi, valanda atgal.. Iš piktumo ant savęs pradėjau labai greit eit, ir suplukęs, po 5 valandų kelionės (skaičiuojant iš viso nuo ryto) pasiekiau Mottetes. Ispanas atsiliko, ir jo daugiau nemačiau. Pakeliui sutikau suomius broliukus, kurie ėjo i tolimesnę užeigą. Aplenkiau kažkokią moterį pracūzę. Pasisveikinau kaip visada. Jinai man sako, ar ne tave mačiau šiandien i Bourg Saint Maurice žygiuojant? Žodžiu, bastausi po regioną kaip prisuktas. Galų gale atėjus į Mottetes paaiškėja, kad vietos yra! Super naujienos. Užsisakau pracūzišką blynelį su uogiene. Yra dušas veikiantis visą dieną. Pati užeiga labai jauki. Simpatiškos šeimininkės dukros sukasi virtuvėj ir nešioja maistą. Vėliau ateina kelionės draugai. Pasipasakojam nuotykius. Vakare puiki vakarienė su muzika ir dainom. Labai gera tokios chaotiškos ir sunkios dienos pabaiga.
TMB Day 4
Naktį stipriai lijo. Taip stipriai, kad užgožė knarkimą bendrame kambary. Ryte taip pat lyja, bet dabar jau neypač smarkiai. Tas žinoma jokių keliautojų nesustabdo. Nuo ryto kylam 700 m aukštyn. Ant kalno debesis-rūkas, plius lyja. Bet čia jau siena su Italija. Kelio nelabai matosi ir šaltoka. Pradedam eiti vienu keliuku paskui kažkokius prancūzus. Bet vėliau, kaip patyres pasiklydimuose išsitraukiu žemelapį ir nusprendžiam, kad einam ne ta kryptimi. Kadangi buvom nuėję tik truputuką, grižtam ir pasirenkam tiesesni maršrutą. Po to jau nesudėtingas nusileidimas, dar vienas pakilimas ir pasiekiame Courmayeur slidinėjimo trąsas ir keltuvus. Nakvynės namai puikūs. Visi 9 gyvenam 10-viečiam kambary. Apskritai nakvynės namuose esam vieninteliai klientai. Turim atskiras lovas(kas po paskutiniu trijų naktų atrodo nerealu!). Pagaliau atsirado kažkoks telefono ryšys, internetas. Žodžiu puikumėlis. O ir debesys prasisklaido. Tad sėdim lauke ir su malonumu aptarinėjam kitų dienų planus. Atrodo, kad bus tik lengviau ir lengviau. Ir iš tikrųjų pagal planą is likusių dienų tik viena bus ilgesnė, o kitos po 3-4 valandas Tuoj pradėsiu storėti.
TMB Day 5
Rytas be jokio debeselio iš karto nuteikė saulėtai dienai. Susikrovę mantą nusileidom i Courmayeur. Visai nieko miestukas. Didžiausias is tų, kuriuose buvom. Susiradom parduotuvę, kur nusprendėm nusipirkt maisto priešpiečiams. Paėmiau pusę kilo gorgonzola sūrio, dešrigalį ir bagetę. Na dar šokolado šiek tiek. Viso gal ir susidarė apie 1 kg, bet kaip jis sunkiai atgulė ant mano gležnų pečių :) Pradėjus eiti nusprendžiau laikytis prie brolių šaunuolių: Aurimo (18 m) ir Šarūno (19 m). O jie savo ruožtu nusprendė pabandyti eiti tikrai greitai. Lipom labai stačiu maršrutu. Jis paskaičiuotas 2:30h. Užlipom per valandą.. Aš žinoma vos gyvas :) Paskui buvo galima pasirinkti lengvesnį ir trumpesnį, arba ilgesnį, bet sunkesnį. Žinoma pasirinkom ilgesnį :) Jis buvo nepaprastai gražus. Ėjimas kalnų viršūnėmis tarp dviejų slėnių. Bet žinoma nelengvas. Knygutėje rašo, kad šitas ilgesnis maršrutas yra buvusi TMB dalis. Bet daug žmonių pradėjo piktintis ir TMB palengvino nukreipdami kelią lengvesne dalimi. Bet kokiu atveju perėjom ir sėkmingai pasiekėm nakvynės vietą. Gavau lovą ir miegosiu šalia to ispano, apie kurį rašiau anksčiau (kur kartu pasiklydę buvom). Geras bičas, bet dėl visa ko suvalgiau porą skiltelių česnako, kad nelįstų bučiuotis. Vakare vėl buvo puiki vakarienė, kur maloniai pašnekėjau su latvių pora ir britų pora. Latviams pirma tokio tipo kelionė, o britai (pagyvenusi pora) nemažai išmaišę pasaulio. Įlipę į Mont Blanc, Kilimandžarą ir t.t. Latviai mane atpažino iš pirmos dienos. Kai vaikščiojau pirmyn atgal piniginės - tai pasakojau savo nuotykius ir juokinau prie stalo sėdinčius keliautojus. Britai pasiūlė naujų įdėjų kelionėms - pasirodo yra labai panašus maršrutas Šveicarijoje. Na reiks pažiūrėt :) Buvau per daug apsidžiaugęs, kad laukia lengvesnės dienos. Pasirodo rytoj vel sunkus maršrutas, o palengvės tik poryt. Bet fizinė forma labai pagerėjo po pirmų dienų - įlipsim!
TMB Day 6
Žygis suplanuotas 11 dienų, tad 6-ta diena žymi pusiaukelę. Šiek tiek liūdna, kad laiko lieka vis mažiau. Iš pat ryto buvo saulėta, bet po pietų orų prognozė žadėjo lietų. Išėjom gana tradicišku laiku 8:00. Iš pradžių laikėmės krūvoje, bet prasidėjus pakilimams vėl prisijungiau prie brolių. Šįkart su jais buvo ir jauniausias Justas (11 m), nešantis 8 kg kuprinę. Užkopėm į 2,5 km viršūnę, esančią ties Italijos siena ir įkėlėme savo kojeles į Šveicariją. Pažintis su Šveicarija prasidėjo ilgu ir nesudėtingu nusileidimu. Priėję pirmą užeigą užklausėm ar yra deserto, ir mūsų laimei sužinojom, kad už 5 min iškeps obuolių pyragas. Belaukiant pyragiuko mus pasivijo latvių porelė, apie kuriuos jau buvau užsiminęs. Su jais dar susitiksim 7-tą dieną. Jie nakvos toje pačioje vietoje. Latviai irgi užėjo pyrago ir išsiaiškino, kad šiam Šveicarijos pakrašty padavėjomis dirba dvi latvės merginos. Mažas pasaulis. Po pyragiuko toliau leidomės žemyn (2-3 valandas). Užklupo mini lietus, bet rimtesnių sunkumų išvengėm. Atėjom į La Fouly miestuką. Tik ižengus matom didelį barą/restoraną, kelis namukus, informacines lentas. Pradedam naršyti po google maps kur čia ta mūsų nakvynės vieta - pasirodo, kad tai tas baras/restoranas. Kambariukas labai mažas, bet telpam. Užtat vakarienė labai gera. Apskritai, šioje kelionėje pirmą kartą išbandžiau kas yra half-board (vakarienė + pusryčiai). Visai patiko. Kiekvienos vakarienės metu lauki siurprizo. Užsakinėti iš meniu nieko nereikia - virėjas paruošia maistą savo nuožiūra. Lyg eitum pas kažką į svečius. Kol kas visur buvo labai gerai. Vakare pradeda lyti ir nė nemėgina sustoti. Panašu, kad lis ir rytoj. Rytoj laukia pati lengviausia kelionės diena. Be rimtų kopimų - visą dieną ėjimas slėniu. Ta proga galima išmaukti ir porą bokalų alučio.
TMB Day 7
Rytas apsiniaukęs, kalnų nesimato. Šiandien turi būti pati lengviausia maršruto dalis (kaip rašoma knygelėje-gide). Keliaujam slėniu tarp dviejų miestukų: La Fouly ir Champex. Kelionės pradžia nuobodokas keliukas per mišką. Takelis ir tiek. Kalnų nesimato per medžius ir rūką. Gerai, kad nelyja. Pakeliui pereinam porą mažų kaimelių. Tvarkingi namukai, dailios langinės. Žmonių beveik nesimato (išskyrus turistų grupeles praeinančias su kuprinėmis). Įpusėjus kelionę paaiškėja, kad maršrutas ne toks ir lengvas, nes reikia palypėti į gana stačią įkalnę. Gal kokius 500 vertikalių metrų (nesu tikras, kad tikrai tiek, bet taip puškuoju, kad atrodo minimum 500 :)). Palypėjus ant kalniuko atsiveria gražūs vaizdai į slėnį. Pagaliau pasiekiam Champex, kuriame dar reikia šiek tiek palipti iki nakvynės vietos. Smulkiai lynoja, bet striukės dar nebūtinos. Pasirodo, kad atėjom per greitai, nes neparuošti kambariai. Kol ruošiami kambariai galima papietauti. Už kokio pusvalandžio pradeda stipriai lyti - ateina sulyti latviai, likę kelionės draugai (kaip visada ėjau su greitakojais broliais). Vėliau (už poros valandų) ateina netgi tas pats ispanas, bet sakosi, kad neliks nakvot, o eis toliau. Gaunam gražų 10/12 vietų kambariuką su atskirom lovom ir dideliu balkonu. Vaizdas į ežerą. Išsigiedrija. Mėgaujamės vaizdu iš balkono, maloniai siurbčiodami alutį ir kalbėdami apie gyvenimo prasmę :) Ai dar greitai aplankom nediduką botanikos sodą. Nieko labai įspūdingo, bet yra kažkokių augalų. Rytoj yra du galimi keliai. Jei nelis lietus, gal pamėginsim imt sunkesnį per kalno viršūnę, o jei bus debesuota - eisim slėniu. Orų prognozės neaiškios. Jei tikėt orų prognoze - tai visą dieną (ir naktį) turėjo lyti. Bet vakare visi debesys išsisklaidė. Už ežero pasimatė kalnai, o naktį pasirodė ir žvaigždės.
TMB Day 8
Kaip ir tikėtasi ryte debesys užklojo slėnį. Pažiūrėjom į orų prognozę telefone: lyg ir saulę praneša, po valandėles. Ta proga vėl atsiskyrėm 3-se išmėginti sunkesnio maršruto, einančio per kalnų perėją 2.6 km aukštyje (Fenetre d'Arpette). Pakeliui pasivijom kelis olandus, kuriuos buvom sutikę anksčiau. Nuotaika visų pakili - debesys tai atplaukia, tai vėl išsiskirsto. Padariau kelias foto telefonu. Kylant keliukas eina per gremėzdiškus akmenis, lipti nėra labai lengva, bet įveikiama. Užsilipam į viršūnę, kur sutinkam latvių porelę. Kartu suvalgom šokalado ir sausainių (už tautų draugystę!). Viršuje šaltoka ir debesys trukdo grožėtis vaizdais. Pirmą kartą per kelionę panaudoju pirštines. O jau galvojau neprireiks :) Pradedam leistis. Kaip visada panašiose vietose nusileidimas techniškai sudėtingesnis. Gerai, kad turim lazdas. Bent po kartą kiekvienas paslystam - gerai, kad be traumų :) Kai prasiskiria debesys, galima apžiūrėti įspūdingą ledyną iš kurio teka upė. Galėtu būti saulėta, tada ir kalnų viršūnės matytusi. Prieinam dienos tikslą : Hotel de la Forclaz- gana nesunki pabaiga, besileidžiančiu miško keliuku. O tada jau užtarnautas poilsis :) Po vakarienės mūsų aukšte susirenka grupė prancūzų, kuriuos buvom sutikę 3-čią dieną, ir atsitempę 2 butelius vyno dainuoja prancūziškas dainas, bei pasakoja anekdotus. Miegamasis mažiukas, bet kaip tik 9 vietų. Radom porą rozečių koridoriuj, kur kraunam savo elektrinius prietaisus. Rytoj nauji pakilimai - orą žada gerą :)
TMB Day 9
Nors dangus ir apsiniaukęs, o kalnų viršūnės skęsta debesyse, nusprendžiam visa grupe šturmuoti sunkesnį/ilgesnį maršrutą. Palei kelią eina griovys, kuriuo bėga nukreiptas kalnų upelių vanduo. Vienoje vietoje stovi toks ale vandens malūnas, kurio vienintelė paskirtis taukšėti plaktuku. Galvojam, kad čia koks nors gudrus mechanizmas riešutams skaldyti. Bet šalia lyg tyčia sukiojasi senukas, kuris atveria šio aparato paslaptį. Pasirodo jis skirtas kanalo prižiūrėtojams. Jei plaktuko nebesigirdi, reiškia yra problema. Vanduo nebeteka kažkur, ar patvino. Visai gudru :) Keliaujam toliau, pradedam lipt į kalną ir įlendam į debesį. Kokias dvi valandas einam "piene" (tirštame rūke). Maršrutas labai įdomus, ir sakyčiau techniškai gana sudėtingas. Gaila, kad nesimato gražių kalnų vaizdų. Taip palengva pasiekiame kalno viršūnę, atskiriančią Šveicariją nuo Prancūzijos. Neišvengta ir smulkių traumų, viena musu mergaičių slysteli ir bumbteli į akmenį. Po keliu minučių pasimato graži mėlynė po akim. Sumušimas aušinamas sušlapintos kojinės kompresu. Ant kalno stovi užeiga, kuri pasitinka draugiškais užrašais: "geriamo vandens nėra", "savų sumuštinių valgyti negalima". Viduje pardavėja/padavėja dirba griežtai atrodanti močiutė, kuri visiškai įgnoruoja anglų kalbą. Užsisakom bulvyčių fri. Močiutė dar griežtai mūsų paklausia ar mes lenkai. Pradėjus įrodinėt, kad esam lietuviai, ji šiek tiek atlyžta ir atneša bulvyčių Stebuklingai išsisklaido debesys, tad puolu fotografuoti. Likusią kelio dalį - nusileidimą nuo kalno - jau užbaigiam kepinami saulės. Nusileidžiam i Vallorcine miestelį. Susirandam savo "gite" kur nakvosim. Mus pasitinka keistas, kiek pagyvenęs vyras/senis, kuris pradeda viską nuo ekskursijos po namuką. Namukas labai senas. Poros šimtų metų senumo. Įdomi svetainė, siauri laiptukai, žemos staktos ir lubos. Vakarienės metu indus reikia padengti ir suplauti patiems. Šeiminkas išverda vakarienei kalakuto krūtinėlių. Su mumis apsistoję dar du italai ir vienas amerikietis (kurio tėvas prancūzas, iš Les Contamines). Paplepam įvairiom temom, o paskui kaip ir žadėta susiplaunam indus. Rytoj mano kelionės draugai nakvos prie Lac Blanc. Aš skambinau tai užeigai prieš kelias dienas, bet jie jau nebeturėjo laisvų vietų. Reiks eiti tolyn vienam. Bandysiu nueit iki Chamonix arba netgi iki Les Houches. Turėčiau rast kokį viešbutuką.
TMB Day 10
Atsirado šiokių tokių nugaros skausmų, privertė susirūpinti, bet atrodo nieko labai rimto. Pradėjus eiti viskas buvo gerai. Diena nuo pat ryto pasitaikė saulėta, o dideli kamuoliniai debesys apsėmė tik pačias aukščiausias kalnų viršūnes, tad niekas netrukdo grožėtis gamta. Pirminis planas nueiti iki Lac Blanc, kur mano kelionės draugai turi užsirezervavę nakvynę. Tam reikia pakilti apie kilometrą. Tradiciškai atsiplešiam trise ir ~4 val maršrutą įveikiam per 2:30 val. Ežeriukas tikrai gražus, bet deja nakvynės man neatsiranda. Šiek tiek pašnekam su latviais. Jie atėjo anksčiau ir jau apžiūrėjo kambarius. Sako, kad ankštoka. Sukertu naminio pyrago porciją ir leidžiuosi žemyn į sekančią refugie, esančią prie pat keltuvo į Chamonix. Čia vietos yra! Įsikuriu, vėliau sutinku pagyvenusių britų porą (iš ankstesnių pasakojimų). Jie pasirodo irgi nakvos ten pat kur aš. Pasipasakojam nuotykius. Jie irgi lipo į Fenetre d'Arppete, tik viena diena vėliau. O dabar gabaliuką pavažiavo autobusu. Vėliau ateina olandų burys, kuriuos taip pat karts nuo karto sutinku. Papasakoja kaip nakvojo užeigoje su gruboka močiute (apie ją irgi rašiau). Sakė jautėsi kaip pas raganą: senas namas, elektra tik valgomajam :) Nusiperku bilietuką ir keltuvu nukeliauju iki Chamonix. Tiksliau nusileidžiu keltuvu, o paskui dar 40 minučių einu pėstute iki Chamonix centro. Crocsai pritrina koją :) Chamonix labai gražus miestukas. Reiks būtinai dar kartą čia atvažiuoti. Galvoju gal net rytoj užsisakyt nakvynę čia. Bet nerandu TMB nakvynės namų, o tik visokius viešbučius. Po tiek laiko miegojimo bendruose kambariuose, viešbutis atrodo ne-į-temą: mano rūbai ir batai purvini, turiu vieną švarią maikę ir stiprokai suglamžytą megztinį :) Taigi užsisakau nakvynę Les Houches: miestelyje kuriame pradėjau. Dar nusiperku bilietą į autobusą važiuojantį į Ženevą(sekmadieniui). Ką gi, atrodo viskas suplanuota. Pareinu atgal i keltuvą ir užkylu į nakvynės vietą. Vakarienė labai nebloga. Pasišneku su prancūzų šeima is Grenoblio. Jie eis pusę rato ir į priešingą pusę nei aš. Rytoj planuoja nakvot pas raganą :) Įspeju, kad ten gali but keista vietelė :) Rytoj išeisiu anksti. Kelionės draugai jau leisis i Chamonix ir ten baigs kelionę(reikia pasiimt išnuomotas mašinas ir lėkti prie jūros). Be abejo mano pagrindiniai pakeleiviai (broliai Šarūnas ir Aurimas) nori užbaigti ratą iki les Houches. Rašė SMS, kad eis iki galo :) Manau pasivys mane. Nuotraukų negaliu įdėt nes nėra WIFI. Bet jau sekmadienį įmesiu foto iš visos keliones.
TMB Day 11
Štai ir išauso paskutinė kelionės diena. Debesys aukštai, kiek toliau matosi keli tokie, iš kurių galima tikėtis ir lietaus. Po pusryčių palaukiu Šarūno su Aurimu. Jie nusileidžia iš Lac Blanc. Kelionė prasideda nelabai sudėtingu maršrutu. Vėliau kopiam apie 500 m aukštyn į Brevent viršūnę. Pakeliui užklumpa smulkus lietus (nieko rimto). Įlipimas gana status: vienoj vietoj netgi įtvirtintos kopėčios. Nors nėra labai sunku, vis tiek save drąsinam, kad čia paskutinis kelionės pakilimas :) Pasiekus viršūnę debesys prasisklaido ir išlenda saulė. Nerealūs vaizdai į visas kalno puses. Galima apžiūrėti anksčiau nematytą slėnį, kitoj kalnų grandinės pusėj. Pasidžiaugus viršūne, laukia daugiau nei 1.5 km nusileidimas (apie 3h kelio). Leidžiamės į Les Houches - miestelį kuriame pradėjom. Kaip dažnai būna leidimasis labiau išvargina, nei pakilimas. Neskaitant sunkumų miestelį pasiekiam sėkmingai! Valio! Kiti kelionės draugai jau pasiėmę nuomotas mašinas, susikrauna mano šios dienos pakeleivius, atsisveikinam ir jie išlekia ilsėtis prie Nicos. Aš slenku į nakvynės namus, kur turiu užsisakęs vietą. Paaiškėja, kad nors vieta ir užsisakiau, jie neatsiuntė man patvirtinimo (užsakinėjau vakar popiet). Vietos nėra :/ Siūlo eit paieškot kitur. Jei nerasiu, žada paguldyti ant sofos svetainėje. Panaršau internete: artimiausia vieta iš TMB puslapio nelabai toli, bet pačiame miestelio kampe ir dar reikia gerokai į kalną palypėti. Nusprendžiu, kad reikia važiuot į Chamonix. Kaip tik privažiuoja autobusas ir už 15 minučių aš išlipu Chamonix centre. Per booking.com susirandu nebrangų viešbutį, o kai ateinu, gaunu dar ir nedidelę nuolaidą. Šiandien, po daug dienų bendrų kambarių miegosiu vienas :) Chamonix vyksta džiazo festivalis. Paslankioju, paklausau grojančių muzikantų. Nuo 19:00 pradeda stipriai lyti (su perkūnija). Parbėgu į savo kambarį, atsidarau langą - girdisi kaip groja muzikantai gretimam bare. O aš guliu lovoj ir užrašinėju į facebook'ą prisiminimus. Visai gera diena. O Tour du Mont Blanc tikrai labai idomi kelionė - siūlau išmėginti. Kai grįšiu įdėsiu foto ir suvesiu statistiką. Kiek šiandien skaičiavau - nuėjau apie 220 km. Bus įdomu paskaičiuot kiek km pakilau ir nusileidau. Čia paskutinis dienorasčio įrašas (tikiuosi nebebus nuotykių :)). PABAIGA.
Nuotraukos
Nuotraukas fotografavau savo telefonu, tad kokybė nėra labai gera. Bet google automatiškai jas pakoregavo, tad susidaryti įspūdį tikrai užteks -> SPAUSKIT NUORODĄ
Komentarai
Rašyti komentarą